Panevėžio rajone gyventojų patogumui jau įrengti 72 nauji konteineriai tekstilės atliekoms. Panevėžiečiai tokių konteinerių vis dar laukia.

Konteineriai tekstilei – prabanga mieste

Konteineriai tekstilei – prabanga mieste

 

 

Aukštaitijos sostinei virtinę metų klijuojama dėvėtų drabužių sostinės etiketė, tačiau Panevėžys vienas iš nedaugelio miestų, kuriame vis dar nėra specialių konteinerių, skirtų tekstilės atliekoms. Nuo praėjusio rudens tokie tekstilės konteineriai stovi beveik kiekvienoje didesnėje rajono gyvenvietėje – iš viso Panevėžio rajone pastatyti net 72 tekstilei skirti konteineriai. O miestas vis dar laukia savųjų.

Panevėžiečiai ironizuoja, kad sodininkams savo mišrias atliekas verčiant į bendruosius konteinerius mieste, miestiečiai veš į kaimą maišus senų skudurų ir suplyšusių batų.

Atliekų tvarkytojai žada, kad ir Aukštaitijos sostinėje dar šiemet turėtų atsirasti nors dešimt konteinerių tekstilei.

Į labdarą – kaip į sąvartyną

Pakelėse nebemėtyti stiklo ar plastiko butelių bei skardinių jau baigia įpratinti už juos sumokamas užstatas, kurį galima atgauti atnešus priduoti tuščią tarą. Daugelis jau įprato rūšiuoti ir popieriaus, plastiko bei stiklo atliekas. O dar viena naujovė – tekstilės konteineriai sunešiotiems drabužiams, patalynei bei batų atliekoms sunkiai skinasi kelią į miestą. Panevėžiečiai tinkamai atsikratyti tokiomis atliekomis vis dar neturi galimybių.

Nors nebenešiojami drabužiai, pliušiniai žaislai, patalynė ar kiti audiniai nėra priskiriami prie pavojingų atliekų, jų mesti kartu su mišriomis atliekomis į bendrą konteinerį negalima. Mat tekstilė, kaip ir plastikas, suyra lėtai, o kai kurios sintetinės medžiagos ir visai neyra. Šiuo metu vienintelis būdas tvarkingai atsikratyti tekstilės atliekomis Panevėžio mieste – atvežti jas į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, esančias miesto pakraščiuose – Savitiškio, Senamiesčio ar Pilėnų gatvėse. Bet daugelis renkasi paprastesnį variantą – nebenešiojamų drabužių stirtas sukrauna šalia atliekų konteinerių gatvėse, o geriausiu atveju atveža labdaros organizacijoms. Pastarosios vis garsiau kalba apie tai, kad tampa savotiškais atliekų surinkimo punktais – žmonės veža didžiuliais maišais net ir tokius drabužius, kurie skirti tik išmesti – suplyšę, priplėkę, nešvarūs.

Priversti gudrauti

Vargstančiaisiais besirūpinančios organizacijos „Gėrio trupinėlis“ vienos iš koordinatorių Irenos Dervinienės teigimu, kadangi labdaros sulaukiama nedideliais kiekiais, prieš ją išdalijant stengiamasi daiktus peržiūrėti. Neretai tenka dalį „dovanų“ tiesiog išmesti.

„Suplėšytų, purvinų ir dėmėtų drabužių tikrai neimame. Kad ir kaip vargingai gyventų žmogus, jis turi būti gerbiamas“, – pabrėžė I. Dervinienė.

Kartą iš užsienio „Gėrio trupinėlis“ sulaukė aštuonių didelių maišų su drabužiais. Savanoriams juos peržiūrėjus net septynis maišus teko išmesti.

Pasak I. Dervinienės, į didžiagabaričių atliekų aikštelę per metus nemokamai galima atvežti tik iki 30 kilogramų tekstilės atliekų. Tad labdarą skirstantys savanoriai priversti prašyti artimųjų, draugų „paskolinti“ savo asmens dokumentus, kad tik galėtų nemokamai priduoti vargstantiesiems dovanoti netinkamus drabužius.

„Taip ir žaidžiame. Jeigu reiktų išvežti didesnius kiekius į sąvartyną, viena tona mums kainuotų 60 eurų. Mes ne pelno siekianti įstaiga, tokie pinigai mums yra dideli, neturėtume iš ko mokėti. Būna, kad žmonės paaukoja ir grynaisiais pinigais, bet tokiam tikslui jų negalėtume naudoti, nes tai jau būtų mūsų geradarių išnaudojimas“, – pasakojo I. Dervinienė.

Kol Panevėžys trypčioja, tekstilės konteinerių neturintys gyventojai senais skudurais atsikrato suversdami juos į krūvas prie gatvių.

Jos teigimu, jeigu Panevėžyje, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, atsirastų specialūs konteineriai tekstilei, tokioms labdaros organizacijoms kaip jų būtų didelis palengvinimas. Pašnekovė įsitikinusi, jog ir miestas taptų gerokai švaresnis.

„Šią problemą jau reikėjo anksčiau spręsti. Tinkamas tokių atliekų tvarkymas išties didelė problema mieste. Tuo labiau kad Panevėžys išsiskiria dėvėtų drabužių parduotuvių gausa, tad klausimas, kur iki šiol buvo dedami neparduodami drabužiai, nes jų visų parduoti neįmanoma, išdalyti – taip pat“, – kalbėjo I. Dervinienė.

Patogiau ir ekologiškiau

Praėjusių metų rudenį Panevėžio rajone atsiradę tekstilės konteineriai tušti nestovi. Kaip sakė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys, visame rajone tokių įrengta 72. Šie konteineriai yra įgyvendinamo investicinio projekto, remiamo Europos Sąjungos, dalis. Iš viso Panevėžio, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse atsirado 154 tekstilės atliekoms skirti konteineriai.

„Drabužius paprastai žmonės išdalina labdarai arba jie keliauja į bendrus konteinerius. Surenkamos mišrios atliekos apdorojamos įvairiais įrenginiais, atskiriant iš jų antrines, biologiškai skaidžias ar energijai gauti tinkamas atliekas. Daug efektyviau, kai įvairios atliekos renkamos atskirai, taip galima užtikrinti jų švarumą ir iš karto perduoti perdirbti ar energijai gauti. Turėti atskirtus konteinerius ne tik patogiau, bet ir naudingiau“, – sakė G. Ulys.

Tiesa, kaip pažymi atliekų tvarkymo centro direktorius, kaip ir kiekvieną naujovę, taip ir naujuosius tekstilės atliekų konteinerius žmonėms reikia prisijaukinti. Dar prireiks nemažai laiko, kol gyventojai išmoks tinkamai rūšiuoti ir tekstilės atliekas. Bėda ir tai, kad Lietuvoje nėra įmonių, kurios tekstilės gaminius tinkamai perdirbtų, todėl išmesta sena avalynė, drabužiai ir kita tekstilė iškeliauja į atliekų deginimo gamyklą, kur tokios atliekos virsta šilumos energija.

„Bendras atliekų kiekis nemažėja. Tai lemia gerėjanti ekonominė situacija. Kuo žmonių perkamoji galia didesnė, tuo vartojimas ir kartu atliekų kiekis auga. Bet jų tvarkymo būdai keičiasi – vis daugiau atliekų rūšiuojama“, – sako G. Ulys.

Turės ir miestas

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė tvirtino, kad tekstilės atliekų konteinerių netrukus atsiras ir mieste. Šiuo metu jie gaminami. Kai tik bus baigtos tvarkyti antžeminės atliekų aikštelės prie daugiabučių, čia atsiras ir specialūs konteineriai tekstilei.

„Šiuo metu baigiamos tvarkyti ir rekonstruoti antžeminės konteinerių aikštelės, statomi nauji konteineriai stiklui, plastikui bei popieriui. Kai tik bus baigti šie darbai, atsiras ir konteineriai tekstilei. Kada tai bus, nesinori žadėti, nes šiek tiek vėluoja aikštelių įrengimas, bet tikrai šiemet“, – patikino V. Gylienė.

Specialistė aiškina, jog tam tikrų trikdžių atsirado projektuojant esamas ar naujas atliekų konteinerių aikšteles prie daugiabučių namų, ilgiau, nei buvo numatyta, užtruko derinimo darbai. Iš viso Panevėžyje numatyta įrengti arba jau įrengtos 35 požeminės ir 143 antžeminės atliekų konteinerių aikštelės. Taip pat įvairiose miesto vietose atsiras ir dešimt konteinerių tekstilei.

Anot V. Gylienės, iki šiol mieste nebuvo atskirų konteinerių tekstilei, mat nėra perdirbėjų – visos surinktos atliekos keliaus į Klaipėdą, kur bus sudeginamos.

„Tekstilės atliekas visada galima atvežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles. O atsiradus tekstilės konteineriams, bus galima mesti ir ten. Kur stovės tokie konteineriai, dar nėra tiksliai numatyta, bet stengsimės juos išdėlioti taip, kad visiems būtų patogu – prie daugiabučių jau įrengtų konteinerių aikštelių“, – sakė V. Gylienė.

Komentarai

  • Pasidomėkit, kaip tvarkosi su dėvėtais rūbais europiečiai, kad jie tonom parduodami sovietų valstybėse.Kaip matosi, jie renkami angaruose, kur rūšiuojami ir dar parduodami, ar ne??Kažkas panašiai turėtų būti ir pas mus.Ne visi gi perka jau išmestus jiems nereikalingus rūbus, daiktus.Juk čia visur tvyro ekologija.

  • Ten pijoku prigyventas turtas. Todel konteineriai be dugnu.

  • Man tikrai gerai būtų toks konteineris prie visų kitų. Neslėpsiu, kad dabar skudurus metu su mišriomis atliekomis. Žinau, kad negerai, o ką daryt?

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų