-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau kada geriausia nusnūsti, kad nesijaustumėte dar labiau pavargę ir apsiblausę?
Naujausias tyrimas atskleidė idealų laiką dienos miegui.
Paaiškėjo, kad organizmas geriausiai priima trumpą poilsį tam tikru paros metu, leidžiantį atkurti jėgas be neigiamų pasekmių.
Tačiau svarbus ne tik laikas, bet ir pogulio trukmė.
„Talker Research“ mokslinis tyrimas nustatė, kad geriausias laikas dienos poguliui yra 13:42 val., o optimali trukmė – 51 minutė.
Vis dėlto ne visiems ši trukmė tinka, todėl specialistai rekomenduoja apsiriboti 20 minučių miegu.
Tokio laiko pakanka atkurti energiją ir išvengti gilaus miego fazių, kurios gali apsunkinti prabudimą.
Dėl šios priežasties daugelis po ilgo dienos miego jaučiasi dar labiau pavargę.
Jei dienos miegas trunka ilgiau nei 1 val. 26 min., žmogus gali pabusti jausdamasis ne žvalus, o atvirkščiai – pavargęs ir sutrikęs, kaip nurodo leidinys „Study Finds“.
Taip yra todėl, kad organizmas įžengia į gilesnes miego fazes.
Jei miegas trunka 2 valandas ar ilgiau, tai jau tampa visaverčiu poilsiu, po kurio gali būti sunku užmigti naktį.
Svarbu atsižvelgti ir į individualius poreikius – vieniems užtenka 30 minučių poilsio, kitiems – 40 minučių. Tačiau ilgesnis nei valandos pogulis retai būna naudingas.
Daugelis ekspertų rekomenduoja miegoti visiškoje tyloje, tačiau apklausos rodo, kad žmonės mėgsta skirtingą foninį garsą.
Pavyzdžiui, 44 proc. respondentų renkasi foninį triukšmą, 47 proc. užmiega su įjungtu televizoriumi, o 7 proc. naudoja baltojo triukšmo generatorių.
Specialistai pataria dienos poguliui rinktis vėsią, tamsią ir ramią patalpą.
Šviesa daro didelę įtaką miegui, todėl ją reikėtų kiek įmanoma sumažinti.
Tačiau visiška tyla kai kuriems gali būti nepatogi.
Ekspertai nerekomenduoja miegoti su įjungtu televizoriumi, nes kintantis garso lygis ir dinamiškas turinys gali sutrikdyti gilų atsipalaidavimą.
Geresnis pasirinkimas – baltasis triukšmas arba raminanti muzika, pavyzdžiui, lietaus garsai.
Kai pajuntame poreikį trumpai nusnūsti, dauguma renkasi lovą, tačiau ne visi.
Tik 53 proc. tyrimo dalyvių poguliui renkasi lovą, o 38 proc. dažniau miega ant sofos.
Ekspertai teigia, kad geriausia rinktis lovą su tinkama nugaros atrama.
Tačiau jei galimybės atsigulti miegamajame nėra, trumpas poilsis ant sofos taip pat gali būti naudingas.
Svarbu atsiminti, kad miego poza turi įtakos poilsio kokybei.
Jei žmogus užmiega nepatogioje padėtyje, vietoj žvalumo jis gali pabusti su galvos ar kaklo skausmu.
Tyrimas atskleidė įdomią sąsają tarp įpročio snausti dieną ir socialinio aktyvumo.
Net 48 proc. žmonių, kurie reguliariai miega dieną, turi aktyvų socialinį gyvenimą, o tarp tų, kurie šio įpročio neturi, šis rodiklis siekia tik 34 proc..
Be to, dienos pogulis siejamas su pasitenkinimu asmeniniais santykiais – 50 proc. pogulio mėgėjų yra patenkinti savo santykiais, o tarp tų, kurie nemiega dieną, tokių yra tik 39 proc.
Taip pat žmonės, kurie reguliariai ilsisi dieną, dažniau laiko save sėkmingais.
Tyrimas taip pat parodė, kad 39 proc. mėgstančių snausti jaučiasi produktyvesni, o tarp tų, kurie to nedaro, tokių yra tik 32 proc.
Dar svarbiau, kad 55 proc. apklaustųjų po dienos miego jaučiasi geriau pailsėję ir energingesni.
Mokslininkai teigia, kad 13:42 val. – ne atsitiktinis laikas.
Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių dienos miego efektyvumą, yra paros metas.
Vėlyvas pogulis gali sutrikdyti naktinį miegą. Jei nusnūsite po 15:00 val., gali prasidėti nemiga ar bus sunku užmigti vakare.
Iki tyrimu nustatyto laiko užmigti yra sunkiau, nes nuovargis ir mieguistumas ima kauptis tik po vidurdienio – žinoma, jei žmogus gerai išsimiegojo naktį.
Tačiau tyrėjai pastebėjo, kad daugelis žmonių dieną snaudžia dėl lėtinio miego trūkumo.
Dėl šios priežasties jie jaučiasi pailsėję tik savaitės pradžioje, tačiau trumpas poilsis negali visiškai kompensuoti miego trūkumo.
Tai pavojinga būklė, kuri gali padidinti mirtingumo riziką net 70 proc.
Vis dėlto šio poveikio galima išvengti tinkamai reguliuojant miego režimą.
Apskritai, dienos pogulis – tai efektyvus būdas atkurti energiją, tačiau tik tada, jei pasirenkamas tinkamas laikas ir trukmė.
Laikantis šių rekomendacijų galima pagerinti koncentraciją, padidinti energijos lygį ir netgi sustiprinti socialinius ryšius.
