Koją kiša nesusikalbėjimas

Koją kiša nesusikalbėjimas

Neseniai buvo pristatytas planas, kaip per keletą metų turėtų atsinaujinti centrinė Panevėžio dalis. Ketinama rekonstruoti apleistą konservų fabriką, autobusų stotį, įrengti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę bei SEB banką perkelti į kitą vietą.

Tačiau pasak Panevėžyje viešėjusio žinomo architekto profesoriaus Algio Vyšniūno, darbus pradėti reikėtų ne nuo konkrečių erdvių planavimo, bet nuo diskusijos, kuria linkme eiti, tikslių terminų vartojimo bei taisyklių apibrėžimo. Kitu atveju rizikuojama, kad bendras miesto vaizdas bus neharmoningas ir neišspręs pagrindinių problemų.

Šiai minčiai pritarė ir miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Jis patvirtino, kad Savivaldybė per artimiausius porą mėnesių turėtų įtvirtinti bendras normas, kad miesto vaizdas taptų vientisas ir darnus.

„Svarbiausia, kad architektai gaus aiškias žaidimo taisykles, nes bus surašyti fundamentalūs dalykai, kuriais remtis privalės visi. Taps lengviau diskutuoti su visuomene, politikais ar užsakovais. Neliks kuriozų, kai griozdiški ir bendrą vaizdą gadinantys pastatai statomi vien todėl, kad to panoro daug pinigų turintis žmogus“, – kalbėjo R. M. Račkauskas.

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, iki šiol turimas miesto erdvių reglamentavimas yra neaiškus ir kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Koją kiša ir tai, kad įvairios institucijos vartoja skirtingus terminus bei nesusitaria dėl detalių. Tai prailgina projektų įgyvendinimą bei verčia suktis vienoje vietoje.

Miestas be veido?

Paklaustas, ką mano apie Panevėžio atsinaujinimą, A. Vyšniūnas pripažino nematantis prasmės kalbėti apie pavienius statinius.

Pasak architekto A. Vyšniūno, kol kas sunku pasakyti, koks yra Panevėžio veidas.

Pasak architekto A. Vyšniūno, kol kas sunku pasakyti, koks yra Panevėžio veidas. T. Šiaudinio nuotr.

„Man daug įdomiau kalbėti ne apie konkrečius pastatus ar planus, o apie bendrą vaizdą. Juk jeigu per daug dėmesio kreipiame į detales, pavienius statinius bei verslininkų norus ir interesus, labai lengva nutolti nuo to, ko išties reikia miestui. Visuomet svarbiausia žvelgti plačiau. Šiek tiek viską sutankinę, galėtume kalbėti apie tikrąjį veidą: matytume, ar šalia esantys pastatai konfliktuoja, ar, atvirkščiai, pritaria vienas kitam. Kol kas, mano nuomone, centre palikta per daug tuščios vietos“, – mintimis dalijosi A. Vyšniūnas.

„Panevėžys yra kryžkelėje. Jis tarsi išėjo iš kaimo, tačiau į miestą dar neatėjo. Būtent todėl čia itin didelės plėtros galimybės“.

A. Vyšniūnas

Pasak architekto, Aukštaitijos sostinė turi daug neišnaudoto potencialo. Nors čia sukurtas patogus gatvių tinklas, akis bado daugybė tuščios vietos, vis nerandama architektūrinio identiteto.

„Panevėžys yra kryžkelėje. Jis tarsi išėjo iš kaimo, tačiau į miestą dar neatėjo. Būtent todėl čia itin didelės plėtros galimybės“, – „Sekundei“ teigė A. Vyšniūnas.

Mintims, kad dar yra kur tobulėti ir būtina ieškoti savo išskirtinumo, pritarė ir D. Gasiūnienė.

„Miestas turi savo veidą, tačiau jis tarsi išsibarstęs. Mums vis nepavyksta dokumentuose bei savo mintyse susidėlioti visų taškų ir nuspręsti, kur link einame. Esame tarsi sutrikę ir nežinome, kas kuriame stalčiuje guli. Tačiau kiekvienas miestas ar net mažiausias kampelis turi savo veidą. Vos atvykusi į Panevėžį pastebėjau, kad čia labai daug gražių dalykų, tačiau visi jie tarsi pasislėpę po dulkiu sluoksniu“, – kalbėjo architektė.

D. Gasiūnienė taip pat pabrėžė, kad miesto veido ir autentiškumo kūrimas niekada nėra baigtinis procesas.

„Yra labai geras posakis apie nuolat augantį vaiką. Kada jis tampa autentiškas? Vos gimęs, penkerių metų, tapęs paaugliu ar visiškai suaugęs? Miestas, kaip ir žmogus, nuolat kinta. Tačiau dabar turime atsakyti į klausimus, kas esame ir ko norime: apsistoti ties paveldo išsaugojimu, nebeiti į priekį ar plėstis bei miesto centrą paversti vėl patraukliu“, – ragino Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja.

Tačiau, pasak jos, identiteto paieškos kamuoja ne tik panevėžiečius. Visoje Lietuvoje didieji prekybos centrai suformavo tradicijas, kad laisvalaikį žmonės mieliau leidžia ne centre, o miesto pakraščiuose. Dėl šios priežasties miesto širdyje atsirado daugybė neišnaudoto potencialo ir tuščių erdvių, kurias artimiausiu metu ketinama užpildyti.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų