-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Paprastai šis reiškinys būna trumpalaikis ir išnyksta taip pat netikėtai, kaip ir atsirado.
Tačiau kai kuriems žmonėms spengimas ar ūžimas ausyse tampa nuolatiniu palydovu, ir tokių atvejų yra nemažai – garsais ausyse skundžiasi apie 15 proc. pasaulio gyventojų.
Bet kodėl kyla šie garsai ausyse?
Priežasčių gali būti daug.
Naujausi tyrimai rodo, kad dėl to gali būti kalta netgi specifinė smegenų veikla ar miego sutrikimai. Panagrinėkime, kodėl atsiranda tiek trumpalaikis, tiek nuolatinis spengimas ausyse ir ar įmanoma su juo kovoti.
Trumpalaikis ūžimas ar spengimas ausyse, dar vadinamas praeinančiu tinito epizodu, gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių.
Dažniausiai jis kyla dėl sutrikusio garso perdavimo arba klausą valdančių smegenų sričių nervinių ląstelių sudirginimo.
Tokia neuronų ar receptorių aktyvacija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių.
Pavyzdžiui, degeneraciniai kaklo stuburo pokyčiai gali sutrikdyti klausos sistemą aprūpinančių nervinių struktūrų kraujotaką.
Išemija (smegenų kraujotakos sutrikimas dėl insulto ar jo pirmtakų) taip pat gali sukelti ūžimą ar spengimą ausyse.
Kai kuriais atvejais priežastimi tampa galvos smegenų navikai, spaudžiantys klausos nervų kelius, arba ausies prieangio ir sraigės nervo augliai.
Dažniausiai žmonės susiduria su mažiau pavojingomis priežastimis, pavyzdžiui, intrakranijiniu slėgiu, kuris gali kilti dėl įvairių veiksnių.
Kartais spengimas atsiranda tiesiog dėl kraujagyslių spazmų.
Tam tikri vaistai, tokie kaip antibiotikai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat gali sukelti klausos nervo toksinį pažeidimą, dėl kurio kyla šis nemalonus pojūtis.
Be to, papildomi veiksniai gali būti klausos nervo uždegimas (neuritas), jo funkcijų silpnėjimas ar kraujotakos sumažėjimas kraujagyslėse, tiekiančiose kraują klausos sistemai smegenyse.
Smegenų kraujagyslių aterosklerozė taip pat gali trikdyti garso suvokimą ir sukelti spengimą.
Kaip matome, ūžimas ar spengimas ausyse gali būti rimtų ligų simptomas.
Todėl, jei jis pasireiškia dažnai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus.
Trumpalaikis ūžimas ar spengimas ausyse neretai gali būti susijęs su stiprių garsų poveikiu, sukeliančiu akustinę traumą.
Ūminė akustinė trauma gali atsirasti esant itin dideliam triukšmo lygiui – daugiau nei 120–130 decibelų (dB), dažnai lydimam barotraumos.
Lėtinė akustinė trauma išsivysto dėl ilgalaikio stipraus garso poveikio klausos organui.
Tokie pažeidimai dažnai pasitaiko žmonėms, dirbantiems su aviacijos technika, pilotams, tankistams ir kitų profesijų atstovams, kurie kasdien susiduria su dideliu triukšmu.
Kartais su tuo susiduria ir žmonės, mėgstantys per ausines itin garsiai klausytis muzikos.
Viena pagrindinių nuolatinio spengimo ar ūžimo ausyse priežasčių yra su senėjimu susiję klausos pokyčiai.
Laikui bėgant žmogaus klausos aparatas dėvisi, o smegenys, negaudamos įprastų garsinių signalų, bando kompensuoti jų trūkumą, sukurdamos „fantominį“ triukšmą.
Tačiau tinitas gali atsirasti ne tik dėl senatvės. Didelę reikšmę jo vystymuisi turi smegenų aktyvumas.
Tyrimai rodo, kad žmonėms, kenčiantiems nuo šio reiškinio, smegenų sritys, atsakingos už garso apdorojimą, veikia aktyviau nei tiems, kurie su tuo nesusiduria.
Toks per didelis šių sričių aktyvumas gali lemti neegzistuojančių garsų suvokimą ir sustiprinti nemalonius pojūčius.
Ne mažiau svarbūs veiksniai yra stresas ir emocinė įtampa.
Didelis nerimo lygis gali paaštrinti fantominio ūžimo suvokimą, o pastovus dėmesys jam dar labiau jį sustiprina.
Kuo labiau žmogus į jį susitelkia, tuo stipriau smegenys jį „užfiksuoja“, paversdamos jį įkyria problema.
Ūžimo ar spengimo suvokimui didelę įtaką daro ir miego kokybė.
Žmonėms, kenčiantiems nuo tinito, dažnai nustatomi miego struktūros sutrikimai, kurie dar labiau pablogina situaciją.
Nepakankamas poilsis didina smegenų jautrumą, o fantominiai garsai tampa dar ryškesni.
Tai sukuria užburtą ratą – kuo blogiau žmogus miega, tuo stipresnis atrodo spengimas, o pats spengimas trukdo užmigti ir tinkamai pailsėti.
Be to, mokslininkai nustatė, kad lėtojo miego fazėje smegenų aktyvumas sumažėja, o neuronai pereina į specifinį darbo režimą.
Tačiau žmonėms, turintiems tinitą, kai kurios smegenų sritys išlieka hiperaktyvios, todėl ūžimas ar spengimas ausyse gali sustiprėti naktį, kai aplinkoje vyrauja tyla.
Tačiau gilaus miego metu triukšmas gali susilpnėti, nes smegenų aktyvumas sumažėja veikiant tam tikroms bangoms.
Yra ir hipotezė, kad tinitas gali būti susijęs su atminties mechanizmais.
Tyrimai rodo, kad miego metu smegenys apdoroja ir „įtvirtina“ informaciją, todėl ūžimas ar spengimas gali išlikti ilgus metus.
Kadangi tinitas glaudžiai susijęs su smegenų veikla, daugelis jo kontrolės metodų yra skirti pakeisti jo suvokimą.
Visiškai jo pašalinti kol kas neįmanoma, tačiau yra strategijų, padedančių jį sumažinti.
Miego kokybės gerinimas yra vienas svarbiausių veiksnių.
Padeda tokie metodai kaip užmigimas tik tada, kai jaučiamas stiprus nuovargis.
Taip pat veiksminga garso terapija – baltasis triukšmas, gamtos garsai ar tyliai grojanti muzika gali maskuoti tinitą ir palengvinti užmigimą.
Nors nuo tinito nei vaistų, nei efektyvaus gydymo būdo kol kas nėra, supratimas apie jo ryšį su smegenų veikla ir miegu atveria naujas galimybes ateities tyrimams bei gydymo metodams.
