-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau ne viskas gali būti išpilta į kanalizaciją be pasekmių.
Kai kurios medžiagos sukelia užsikimšimus, gadina vamzdžius ir net kenkia aplinkai.
Jei į kriauklę patenka netinkamos atliekos, netrukus gali prireikti santechniko pagalbos, o remontas kainuos nemažai.
Taigi, ko jokiu būdu negalima pilti į kriauklę – tai turėtų žinoti kiekvienas, norintis išvengti problemų!
Riebalai ir aliejus – vieni didžiausių kanalizacijos priešų. Todėl atsakymas paprastas: ne, jokiu būdu negalima!
Dar mokykloje sužinome, kad riebalai vandenyje netirpsta.
Atvėsę jie sustingsta ir kaupiasi ant vamzdžių sienelių, ilgainiui sudarydami storą sluoksnį.
Tai sukelia užsikimšimus, nemalonų kvapą ir gali rimtai pažeisti vamzdžius.
Kai kurie žmonės bando riebalus nuplauti karštu vandeniu, tikėdamiesi, kad jie ištirps, tačiau tai nepadeda – riebalai tiesiog nusėda giliau kanalizacijos sistemoje.
Didžiosios Britanijos specialistai netgi sukūrė terminą fatberg (liet. „riebalų ledkalnis“) – tai didžiulės sukietėjusio riebalų ir šiukšlių sankaupos, kurios užkemša visus kanalizacijos tinklus ištisuose rajonuose.
Kur dėti riebalus?
Kad išvengtumėte tokių problemų, prieš plaudami indus pirmiausia nuvalykite juos servetėle ir išmeskite į šiukšlių dėžę.
Jei susikaupė didesnis kiekis riebalų, supilkite juos į sandarią talpą ir išmeskite kartu su buitinėmis atliekomis arba išvežkite į stambiagabaričių atliekų aikštelę.
Kavos tirščiai atrodo nekaltai, tačiau iš tikrųjų jie yra dar vienas rimtas pavojus vamzdžiams.
Smulkios dalelės netirpsta vandenyje ir veikia kaip smėlis – jos nusėda ant vamzdžių sienelių.
Laikui bėgant jos kaupiasi, ypač jei susimaišo su riebalais ar kitomis atliekomis, sudarydamos kietus kamščius.
Tai sukelia užsikimšimus, nemalonų kvapą, o kartais net prireikia santechniko pagalbos.
Miltų pylimas į kriauklę – dar viena didelė klaida. Kodėl?
Miltai, susilietę su vandeniu, virsta lipnia mase, kuri prilimpa prie vamzdžių sienelių, brinksta ir sudaro tvirtus kamščius.
Tai tas pats, kas palikti tešlą prilipusią prie stalo – tik kanalizacijoje jos jau nebeįmanoma nuvalyti.
Net ir karštas vanduo nepadės – miltai ir toliau tįs ir blokuos vandens nutekėjimą.
Kad išvengtumėte problemų, miltų likučius iškart išmeskite į šiukšlių dėžę.
Jei tešla prilipo prie paviršių, ją patogiausia nuvalyti drėgnu popieriniu rankšluosčiu.
Verdančio vandens pylimas į kriauklę – labai prasta idėja, ypač jei jūsų namuose sumontuoti plastikiniai vamzdžiai (o dažniausiai taip ir būna).
Aukšta temperatūra gali suminkštinti ir deformuoti sifoną.
O jei kartu su karštu vandeniu nuteka riebalai ar aliejus, situacija tik blogėja – jie dar greičiau nusėda ant vamzdžių sienelių.
Rezultatas – užsikimšimai, nemalonus kvapas ir galimos vandens pratekėjimo problemos.
Kaip elgtis teisingai?
Verdantį vandenį prieš išpilant į kriauklę reikėtų bent kiek atvėsinti arba praskiesti šaltu vandeniu. Jei pilate vandenį po makaronų ar bulvių virimo, geriausia jį leisti į kanalizaciją palaipsniui, o ne iš karto dideliu srautu – taip vamzdžiai tarnaus ilgiau.
Plaukai – viena dažniausių užsikimšusių vamzdžių priežasčių.
Nors gali atrodyti, kad keli plaukai nieko nepakeis, jie greitai susivelia į gumulėlius ir trukdo vandeniui laisvai tekėti.
Laikui bėgant iš mažų plaukų gniutulų susidaro dideli kamščiai, kuriuos dažnai pašalinti gali tik santechnikas.
Kad išvengtumėte problemų, plaukus geriausia iškart surinkti ir išmesti į šiukšlių dėžę.
Jų nereikėtų nei palikti kriauklėje, nei nuleisti į tualetą – tai gali sukelti rimtus užsikimšimus.
Laikantis šių paprastų taisyklių galima išvengti nemalonių užsikimšimų ir brangių remontų. Kriauklė – ne šiukšliadėžė, todėl verta pagalvoti prieš išpilant bet kokius skysčius ar atliekas!
