-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iki rekonstrukcijos Jakų žiedas buvo tapęs intensyviausiai šalyje naudojama užmiesčio žiedine sankryža. Ja per parą važiuodavo apie 25 tūkst. automobilių. Savaitgaliais ir šiltuoju metų laiku šis skaičius išaugdavo.
Kalbomis apie vis didėjančią grėsmę Klaipėdos valdžia nuolat atakavo tuometį susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį. Žemaičių įkyrumas ministerijos klerkams tiek įgriso, kad jie pagaliau surado Europos Sąjungos pinigų šiam opiam eismo taškui sutvarkyti.
„Taip, mes tikrai buvome nusibodę ministerijai su tuo Jakų žiedu. O ką mums reikėjo daryti? Daugybę metų prašėme. Ministrui ausis išzyziau“, – prisimena Rimantas Taraškevičius, net tris kadencijas dirbęs Klaipėdos meru. Jis, galima sakyti, išmynė taką nuo Klaipėdos iki Vilniaus, kad pagaliau atkreiptų dėmesį į skausmingą uostamiečio vietą.
Jakų žiedo rekonstrukcija buvo padalyta į tris etapus. Pirmi du jau įvyko. Techninį Jakų žiedo projektą rengęs „Kelprojektas“ nenumatė kelių esminių sprendimų, todėl po kelerių metų turėjo taisyti klaidas.
Didelėse spūstyse laiką gaišdavo vadinamuoju Palangos plentu iki Jakų žiedo atvažiuojantys klaipėdiečiai. Iki rekonstrukcijos įvažiuoti iš šio plento į žiedą buvo skirtos dvi juostos, po rekonstrukcijos palikta viena. Dėl didžiulės nepasitenkinimo bangos teko rekonstruoti šį kelio ruožą ir vėl atidaryti dvi juostas. Tai įvyko maždaug prieš pusantrų metų.
Netrukus problema iškilo iš kitos pusės – atvažiuojantiems nuo Šilutės pusės. Įvažiavimas į žiedą iš šio plento tėra vienos juostos. Šalia Šilutės plento įsikūrusi didžiausia Lietuvoje sodininkų bendrija, rytais minėtame plente nusidriekia ilgos automobilių eilės. Visi laukia, kada bus įrengta dar viena estakada, kuria bus galima važiuoti tiesiai nuo Palangos link Šilutės plento.
Vien estakada neišspręs problemos, nes pats Šilutės plentas yra siauras, o kelio danga ir kelio pagrindas – labai prastos būklės. Be to, spūstis šiame ruože didina ir šalia veikianti Laisvoji ekonominė zona, į kurią pagrindinis kelias taip pat yra iš Šilutės plento. Kada bus pradėtas trečiasis žiedo rekonstrukcijos etapas, nežino niekas.
„Nuo Šilutės pusės atvažiuojantys vairuotojai tikrai vargsta laukdami eilėse. Neneigsiu to. Tačiau ir ši situacija bus pataisyta, tereikia turėti kantrybės“, – tikino R.Taraškevičius.
Paradoksas, tačiau kuo labiau rekonstruojami keliai, tuo didesni transporto srautai susiformuoja – ties Jakų žiedu po paskutinio rekonstrukcijos etapo eismo intensyvumas išaugo net 50 procentų.
Jis priduria, kad problemos baigsis tik tada, kai bus įgyvendintas paskutinis – trečiasis – Jakų žiedo rekonstrukcijos etapas. „Vis tiek reikia pasidžiaugti, kad spūstys apskritai yra sumažėjusios maždaug 50–60 procentų“, – pridūrė Klaipėdos tarybos narys.
Jo nuomone, laimingiausi dabar tie, kurie iš Kauno pusės važiuoja į Palangą. „Nuvažiuoti į kurortą dabar galima idealiai. Kita vertus, aš pats dažnai važinėju į Vilnių, tuo žiedu laisviausiai pervažiuoju“, – pasakoja R.Taraškevičius.
Greitkelį ties Kaunu ištikusios eismo konvulsijos, anot klaipėdiečių, gali būti išspręstos.
„Dažnai pravažiuoju pro „Megą“, kelininkai turi ieškoti galimybių platinti greitkelį ties Kaunu, platinti du tiltus ties Kleboniškiu. Padėtis tikrai prasta. Bet nemanau, kad negalima jos ištaisyti“, – svarstė R.Taraškevičius.
Jis įsitikinęs, kad spūstys ties Kaunu jau seniai nebėra vien tik kauniečių problema. „Tai visos Lietuvos galvos skausmas. Kaip buvo prie Klaipėdos autostradoje, tas pats ir Kaune vyksta. Taip, tam reikia didžiulių pinigų, tačiau jie turi būti surasti ir investuoti“, – tikino buvęs Klaipėdos meras.
Komentarai
-
- Zyklas
- 20:27 2017.06.11
Rodyti visus komentarus (1)Klaipėdiečius pavadinti žemaičiais, tas pats, kas kauniečius – vilniečiais. Prieš rašant strapsnius apie kitus miestus, prašau pasidomėti…