„Sekundės“ archyvo nuotr.

Kiek vertas nekilnojamasis turtas Panevėžyje

Visas Panevėžyje registruotas nekilnojamasis turtas įvertintas beveik 3,95 mlrd. eurų ir tai yra 7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, skelbia masinį visos šalies NT vertinimą atlikęs Registrų centras. Panevėžio rajone esančių sklypų, namų, komercinių, pagalbinių patalpų bendra vertė per metus ūgtelėjo dar daugiau – visu 10 proc. ir šiuo metu siekia 1,96 mlrd. eurų.

Panevėžyje iš visos nekilnojamojo turto vidutinės vertės, siekiančios 3,95 mlrd. eurų, didžiausią dalį – 3,56 mlrd. Eur – sudaro statinių vertė, likusius 0,39 mlrd. eurų – žemės sklypų.

Aukštaitijos sostinėje gyvenamosios paskirties pastatų vidutinė rinkos vertė per metus padidėjo apie 5 proc., komercinio naudojimo – apie 10 proc.

Panevėžio rajono savivaldybėje registruotas nekilnojamasis turtas įvertintas 1,96 mlrd. eurų, iš šios sumos beveik 1,13 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, o 0,83 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė. Anot Registrų centro, Panevėžio rajone gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus padidėjo 7 proc., gyvenamosios paskirties statinių – apie 10 proc.

Komercinės paskirties žemės sklypų vertė padidėjo apie 10 proc., komercinio naudojimo statinių – apie 7 proc.

Kiek įvertintas nekilnojamasis turtas, kiekvienas savininkas gali pasitikrinti Registrų centro internetinėje svetainėje. Tačiau pamatyta suma veikiausiai nebus tokia, kiek šeimininkas tikėtųsi gauti tą turtą parduodamas. Mat Registrų centrui nustatant vidutinę rinkos vertę įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai), kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į paties nekilnojamojo turto sutvarkymą – stilių, dizainą, vidaus apdailą ir pan. Todėl, pavyzdžiui, Panevėžyje moderniai suremontuoto 52 kv. m buto viršutiniame aukšte nurodoma vidutinė vertė siekia vos 38 900 eurų. O aukštu žemiau tokio paties dydžio ir planavimo, bet remonto besišaukiantis butas įvertintas 40 800 Eur.

Statybos įgavo pagreitį

„Panevėžio mieste ir jo rajone nekilnojamojo turto vertė augo panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, tai atspindi bendrą šalies NT rinkos tendenciją. Panevėžio rajone ryškesnis augimas stebimas gyvenamosios paskirties turto segmente – tiek žemės sklypų, tiek statinių vertė didėjo sparčiau nei Panevėžio mieste. Tai sietina su rajone vystoma infrastruktūra, besiplečiančiais priemiesčiais ir individualių namų statybomis“, – paaiškina Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Registrų centro duomenimis, pernai Panevėžio rajone individualių gyvenamųjų namų nupirkta net 20 proc. daugiau nei per 2023 metus.

Panevėžyje 2024-aisiais parduota 0,4 proc. mažiau butų nei 2023-iaisiais, o individualių gyvenamųjų namų bei sklypų sandorių pernai registruota 7 proc. daugiau nei prieš metus.

Tačiau komercinio nekilnojamojo turto vertės augimas Panevėžio rajone ir mieste yra panašus.

„Tai rodo, kad nors Panevėžio miestas ir toliau išlieka svarbiausias regiono centras, jo aplinkinės teritorijos tampa vis patrauklesnės investuotojams“, – atkreipia dėmesį L. Kanišauskienė.

Pasak L. Kanišauskienės, Panevėžio rajone tiek žemės sklypų, tiek statinių vertė didėjo sparčiau nei Panevėžio mieste. Registrų centro nuotr.

Išsiveržė kurortai

Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas – daugiau kaip 7 mln. statinių ir žemės sklypų – įvertintas 205 mlrd. eurų, tai yra 9 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Iš šios sumos 161 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė.

„Nors pernai kurį laiką buvo stebima nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo stagnacija, pardavimo kainų tendencijos iš esmės išliko stabilios – bendras kainų lygis ir toliau pamažu kyla, o NT masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė per metus padidėjo beveik dešimtadaliu“, – teigia L. Kanišauskienė.

Per pastaruosius penkerius metus šalies ekonomika gerokai ūgtelėjo, todėl natūralu, kad didėjo ir NT sandorių sumos, pasak L. Kanišauskienės, lemiančios ir NT vidutinių rinkos verčių augimą.

Registrų centro vertintojai iš viso įvertino daugiau kaip 7 mln. statinių ir žemės sklypų.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – tiek žemės, tiek statinių – vertė šiemet labiau augo kurortinėse Palangos bei Birštono savivaldybėse ir keliose kitose regioninėse savivaldybėse: Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Kazlų Rūdos ir Varėnos.

Komercinės žemės ir pastatų vertė standartiškai labiau didėjo didžiuosiuose šalies miestuose ir jų aplinkinėse teritorijose.

Pasak L. Kanišauskienės, pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertė labiau augo Kauno miesto bei rajono savivaldybėse, taip pat Akmenės ir Molėtų rajonų savivaldybėse, kuriose dėl didelių investicinių projektų įgyvendinimo vyksta spartesnė ekonominė plėtra.