Asociatyvi Frepik nuotr.

Kiek laiko gali gyventi demencija sergantis žmogus?

Kiek laiko gali gyventi demencija sergantis žmogus?

Demencija –tai diagnozė, kuri keičia pacientų ir jų artimųjų gyvenimą.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais apie savo diagnozę sužino apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje.

Sergant šia liga žmogus dėl smegenų destrukcijos praranda savo asmenybę.

Tačiau pagrindinis klausimas, kurį pacientai ir jų artimieji užduoda gydytojams, yra „Kiek man liko gyventi?“.

Į šį klausimą nėra lengva atsakyti, tačiau naujas Erasmus MS medicinos centro Nyderlanduose mokslininkų atliktas tyrimas padėjo priartėti prie supratimo apie tikėtiną gyvenimo trukmę sergant demencija.

Kiek metų gyvena demencija sergantys pacientai

Amžius, kada nustatoma diagnozė, yra labai svarbus veiksnys.

Tyrime, kuris apėmė duomenis, surinktus iš daugiau nei 260 ankstesnių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 5,5 mln. pacientų, nustatyta, kad tikėtina gyvenimo trukmė gali svyruoti nuo 1,5 iki 10 metų.

Pavyzdžiui, moterys, kurioms liga diagnozuota sulaukus 60 metų, vidutiniškai gyvena apie 8,9 metų.

Kai liga diagnozuojama sulaukus 85 metų, gyvenimo trukmė sutrumpėja iki 4,5 metų.

Vyrai vidutiniškai gyvena trumpiau – nuo 5,7 metų, sulaukę 65 metų, iki 2,2 metų, sulaukę 85 metų.

Šie duomenys pabrėžia, kad kuo vėliau diagnozuojama liga, tuo trumpesnė likusi tikėtina gyvenimo trukmė.

Tačiau pats amžius tikrai neturi įtakos tam, kiek ilgai žmogus gali gyventi.

Reikėtų nepamiršti, kad demencija paprastai pasireiškia jau vyresnio amžiaus žmonėms.

Demencija ir gyvenimo trukmės mažėjimas

Neseniai atliktame tyrime mokslininkai taip pat išsiaiškino, kiek metų demencija sutrumpina gyvenimo trukmę.

Kaip rašo straipsnio autoriai žurnale „BMJ“, sulaukus 65 metų, gyvenimo trukmė sutrumpėja 13 metų.

Sulaukus 85 metų, šis rodiklis sumažėja iki 2 metų, nes bendra tikėtina gyvenimo trukmė šiame amžiuje jau yra gerokai trumpesnė.

Kitas svarbus rodiklis –pacientų perėjimo į specializuotą priežiūrą sparta.

Per pirmuosius trejus metus nuo diagnozės nustatymo maždaug trečdalis pacientų pereina į slaugos namus. Po penkerių metų ši dalis padidėja iki daugiau nei pusės.

Geografijos ir demencijos tipo vaidmuo

Tyrimo metu nustatyta, kad pacientų gyvenamoji vieta vaidina svarbų vaidmenį.

Azijoje gyvenančių žmonių gyvenimo trukmė yra 1,2-1,4 metų ilgesnė nei pacientų iš Europos ar Šiaurės Amerikos.

Šis skirtumas gali būti susijęs su kultūriniais pagyvenusių žmonių priežiūros ir medicinos paslaugų prieinamumo skirtumais.

Taip pat svarbus demencijos tipas.

Alzheimerio liga sergantys pacientai gyvena maždaug 1,4 metų ilgiau nei tie, kuriems diagnozuota kraujagyslinė demencija arba demencija su Lewy kūneliais.

Priežastis akivaizdi, nes pastarosios ligos laikomos pavojingesnėmis ir sparčiai progresuojančiomis.

Kodėl demencija sergančios moterys gyvena ilgiau?

Remiantis duomenimis, demencija sergančios moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei ligoniai vyrai. Tačiau šį pranašumą lemia tai, kad moterims demencija paprastai diagnozuojama vėlesniame amžiuje. Įvertinus šį veiksnį, skirtumas tarp lyčių išnyksta.

Be amžiaus ir demencijos tipo, tyrimo metu nustatyta keletas papildomų veiksnių.

Pavyzdžiui, žmonės, kuriems demencija buvo diagnozuota specializuotose klinikose, gyveno 1,3 metų ilgiau nei tie, kuriems ji buvo diagnozuota bendrosios praktikos gydytojo kabinete.

Pacientų, gyvenančių su sutuoktiniais ar šeimos nariais, gyvenimo trukmė taip pat ilgesnė.

Tačiau įdomu tai, kad žmonės, turintys aukštą išsilavinimą, gyvena trumpiau.

Taip gali būti dėl to, kad jie kompensuoja pažinimo pokyčius ankstyvosiose stadijose ir jiems liga diagnozuojama vėlesnėse stadijose.

Ar pastaraisiais metais padėtis pagerėjo?

Nors pastaraisiais dešimtmečiais pacientų išgyvenamumas pagerėjo, tai pastebima tik specializuotose klinikose. Šis rezultatas siejamas su ankstyvesniu ligos nustatymu, o ne su naujų veiksmingų gydymo metodų atsiradimu.

Tyrime pacientams ir jų šeimoms pateikiamos rekomendacijos, padedančios planuoti būsimą gyvenimą.

Perkėlimas į specializuotą įstaigą gali tapti būtinybe jau po 3-5 metų nuo diagnozės nustatymo.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad demencija sergančių pacientų priežiūra yra brangi, todėl svarbu iš anksto pagalvoti apie finansinę pusę.

Ir svarbiausia, nereikėtų pamiršti, kad šeimos parama gerokai pailgina gyvenimo trukmę ir pagerina gyvenimo kokybę.

Kaip išvengti demencijos

Prasidėjus demencijai, mokslininkai kol kas negali sustabdyti smegenų irimo procesų.

Tačiau yra metodų, kurie gali gerokai sumažinti demencijos riziką.

Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žalioji arbata gali palaikyti sveikas smegenis. Taip pat jau seniai žinoma, kad sportas naudingas smegenims.

Be to, garbaus amžiaus žmonėms rekomenduojamas protinis krūvis.

Pavyzdžiui, mokytis užsienio kalbų.

Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad vienišiems žmonėms yra didesnė demencijos rizika. Žinoma, reikėtų atsikratyti blogų įpročių. Visa tai kartu padės išlaikyti sveikas smegenis net ir vyresniame amžiuje.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite