Kiek dabar valandų Mėnulyje? Ne tiek, kiek manote

Kiek dabar valandų Mėnulyje? Ne tiek, kiek manote

Pasitelkę Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, teigiančią, kad nėra tokio dalyko kaip absoliutus laikas, fizikai nustatė, kad jis Mėnulyje teka greičiau nei Žemėje – visomis 56 mikrosekundėmis.

Nors naudos iš šio atradimo turės tik misijose į Mėnulį dalyvausiantys navigatoriai, faktas vis tiek labai įdomus.

Užduotį įvesti Mėnulio standartinį laiką amerikiečiams mokslininkams davė Baltieji rūmai JAV vis rimčiau ruošiantis grįžimui į Žemės palydovą ir bazės Mėnulyje statyboms.

Iššūkis mokslininkams buvo ne pasakyti, kiek valandų rodytų laikrodis Mėnulyje, bet kaip greitai jame laikas teka.

XX a. pradžioje Albertas Einšteinas nustatė, kad dviejų stebėtojų nuomonė apie valandos ilgį nesutaptų – nebent jie judėtų tokiu pačiu greičiu ta pačia kryptimi. Tas galiotų ir žmonėms, kurių vienas – Žemėje, o kitas – orbitoje arba Mėnulyje.

Anot šiuolaikinių fizikų, dėl to, kad Mėnulis juda aplink Žemę, kuri ir pati juda savo orbita ir dar sukasi aplink savo ašį, laikas jame, mūsų požiūriu, turėtų tekėti lėčiau nei mums. Bet mažesnė gravitacija palydove lemia tai, kad laikrodžiai ten vis dėlto tiksi greičiau – vaizdžiai tariant. Taip susidaro 56 mikrosekundžių, arba 0,000056 sekundės, per parą skirtumas. Menkutis eilinių žmonių masteliais, tačiau labai reikšmingas organizuojant kosminius skrydžius.

Modernios navigacijos sistemos preciziškos ir reikalauja sinchronizuoti laikrodžius. Koordinacija vykdoma naudojant radijo bangas. Šios, kaip žinome, keliauja šviesos greičiu, arba 30 cm per 0,001 mikrosekundės. Atrodo, visiškas niekas, bet neatsižvelgus į 56 mikrosekundžių skirtumą tarp Žemės ir Mėnulio galimi net 17 km per parą navigaciniai nukrypimai. O tai nepriimtina NASA – JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūrai, jau 2026 metų rugsėjį planuojančiai „Artemis III“ misiją, per kurią išlaipintų pirmuosius astronautus netoli Mėnulio Pietų ašigalio.

Ir tai bus tik Žemės palydovo kolonizavimo pradžia.

Pagal NASA nustatytus standartus, visų „Artemis“ misijose dalyvaujančių mėnuleigių, nusileidimo modulių ir tuo labiau astronautų buvimo vieta turės būti žinoma kiekvieną akimirką ir ne didesne kaip 10 m paklaida, ką ir kalbėti apie 17 km.

Tiesa, praeis dar daug metų ar net dešimtmečių, kol Mėnulyje gyvens pakankamai žmonių ir robotų, kuriems reikės tiksliai skaičiuoti laiką. Tačiau galima drąsiai sakyti, jog pirmasis svarbus žingsnis į tokią ateitį jau žengtas.

     Įdomus faktas

Dėl laiko skirtumo astronautas, 50 metų pragyvenęs Mėnulyje, bus apytikriai 1 sekunde senesnis nei likęs Žemėje.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite