Renginio dalyviai per vieną vakarą patyrė keturias stichijas – Žemę, Vandenį, Orą ir Ugnį.
„Keturios stichijos simbolizuoja ne tik gamtos elementus, bet ir perteikia unikalų kiekvieno autistiško žmogaus pasaulį. Kaip ir šios stichijos, kiekvienas bendruomenės narys turi savo energiją, stiprybes ir iššūkius, tačiau visi kartu sudaro dinamišką visumą, kuri įkvepia, remia ir stiprina vieni kitus. Visi esame svarbi visuomenės dalis, kurios pilnatvė atsiskleidžia per mūsų skirtumus, o tokio formato renginys simboliškai tai ir atspindėjo“, – sakė Lina Sasnauskienė, asociacijos pirmininkė.
Kiekvieną stichiją įprasmino skirtingas pasirodymas ar objektas. „Kvietėme pajausti Žemės energiją ir susijungti su gamta, vaikštant naujuoju basų kojų taku, kuris siekia net 80 metrų. Šis takas – ne tik simbolinis ryšys su mus supančia aplinka, bet ir sveikatos specialistų rekomenduojamas praktinis metodas nuraminti mintis, atgauti pusiausvyrą ir pajusti gamtos artumą. Takas yra naudingas visiems juo einantiems, tačiau norisi akcentuoti jo vertę autistiškiems vaikams. Vaikščiodami basomis po įvairias tekstūras – akmenis, smėlį, medį, kankorėžius – vaikai stimuliuoja taktilinius potyrius, tai gali padėti nurimti, susikaupti ir geriau pajausti savo kūną. Šis paprastas metodas gali pasitarnauti ir nerimo mažinimui bei skatina pažintinį vystymąsi per fizinį pojūčių patyrimą“, – dalijosi Sandra Lopetaitė, Panevėžio autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė.
Tako įrengimas yra vienas iš trijų sensorinių sodų projekto dalių. Pirmasis sensorinis sodas dar vasaros pradžioje buvo atvertas „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje, antrasis sodas Santariškių Vaiko raidos centro kiemelyje bus atvertas spalio pabaigoje, o Panevėžyje įrengta sensorinio sodo dalis – basų kojų takas. „Džiaugiuosi, kad mūsų finansuotas sensorinių sodų projektas išsiplėtė ir už sostinės ribų – mums, sveikesnę ateitį kuriančiai organizacijai – labai svarbu, kad savijautą gerinančių priemonių pasiekiamumas būtų kuo didesnis“, – teigė Cencora paslaugų centro Lietuvoje, finansavusio tako įrengimą, vadovas Lukas Jankauskas.
S. Lopetaitė pasakoja, kad vanduo – kaip gyvybės ir emocijų nešėjas, buvo atspindėtas išskirtiniame aktorės Agnės Muralytės performanse. „Vandens elementas yra mūsų pavadinime, lietus, vanduo yra tai, kas dažniausiai vilioja autistiškus vaikus, todėl pasirodyme įtraukėme mažuosius dalyvauti performanse, būti jo dalimi, žibintuvėliais pažadinant „vandenį“ ir taip atskleisti jo ypatingą švytėjimą. Oro stichiją įprasmino maestro Artūro Anusausko, džiazo atlikėjos Beatričės Šimaitytės ir saksofonisto Romualdo Karžinausko muzikinis pasirodymas, pasirodymą papildė Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos Gospel choras. Džiazo muzika, tarsi švelnus vėjas, paskleidė ramybę, lengvumą tarp dalyvių, vakaro muzika skambėjo kaip tylus vidinis žinojimas, primenantis, kad ir kokius sunkumus šiuo metu patiriame, viskas bus gerai. O vakarą vainikavo ugnies stichiją simbolizuojantis ugnies šou. Ugnis čia atspindėjo energiją, atkaklumą ir ryžtą, kurie yra neatsiejami nuo mūsų bendruomenės narių kasdienybės.“
Į renginį atvyko bendruomenės nariai ir iš kitų Lietuvos miestų. Pasak L. Sasnauskienės, toks renginys tikslingai organizuotas ne sostinėje: „Vilniuje išties visko vyksta labai daug, tačiau mūsų skėtinė asociacija vienija kitas nares, kurios įsikūrusios skirtinguose Lietuvos miestuose, tokiu renginiu mes siekiame stiprinti bendruomeniškumą, vienyti vietos bendruomenę bei didinti supratimą apie autizmą ir kelti sąmoningumą mažesniuose miestuose. Taip pat siekiame, kad mūsų bendruomenės nariai būtų girdimi ir matomi nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Toks renginys stiprina vietos bendruomenės ryšius ir prisideda prie atviros bei empatiškos visuomenės kūrimo.“