Kelionė laiku per Panevėžį

Kelionė laiku per Panevėžį

 

Turgaus aikštėje marširuojanti „Juodųjų kojinių gvardija“, mokytojų prirūkytos klasės Berniukų gimnazijoje ir trumpi merginų atokvėpiai gryname ore su poete Salomėja Nėrimi, Respublikos gatvės parduotuvėse šv. Jono pupas, marinuotas vadinamąsias minogas pardavinėjantys žydai bei dar nematytos laidotuvės Kranto gatvėje, kur kortomis prasilošęs vyras susitarė su žmona nusižudyti, prieš tai vaistais mirtinai apnuodiję savo mažametį sūnelį. Tokiu ritmu gyveno Panevėžys prieš šimtą metų.

Net ir dešimt metų šiame sparčiai naujųjų technologijų genamame pasaulyje yra labai daug. O ar suprastume savo miestą, persikėlę į smetoninį Panevėžį, kai čia vaikščiojo rašytojos Žemaitė, Bronė Buivydaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, poetė S. Nėris. O kur dar kalbininkas J. Balčikonis, skulptorius Juozas Zikaras, mokytojas Jurgis Elisonas, rašytojas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas. Į šias asmenybes paprasti miestiečiai žiūrėjo su didžiausia pagarba ir susižavėjimu.

Tačiau būtent pastariesiems, eiliniams gatvių praeiviams bei jų prisiminimams daugiausia dėmesio skirti nusprendė žinomas istorikas Raimundas Klimavičius, prieš kurį laiką sugalvojęs naujomis spalvomis nupiešti tarpukario Panevėžio paveikslą.

Plačiau skaitykite rugsėjo 7 dienos „Sekundės“ numeryje.

Iš keturiolikos amžininkų prisiminimų istorikas R. Klimavičius nupiešė tarpukario Panevėžio paveikslą.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų