-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šių metų pradžioje bendrovei „Panevėžio keliai“ įteikė dokumentą, kuriuo kompanijai pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Bendrovės darbuotojai įtariami kurstę valstybės tarnautojus piktnaudžiauti tarnyba. Prieš savaitę baigėsi susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo dokumentais – dešimtimis bylos tomų – skirtas terminas.
Teisėsauga „Panevėžio keliais“ susidomėjo prieš dvejus metus. 2017-ųjų balandį bendrovės administracinėse patalpose Panevėžyje STT pareigūnai vykdė kratas, paėmė juos dominančią įmonės dokumentaciją, apklausė darbuotojus. Kratos buvo atliktos ir bendrovės techninio direktoriaus bei jo pavaduotojo namuose. Iš pradžių jiedu apklausti kaip liudytojai, tačiau po apklausos abiejų statusas pasikeitė. Jiems pareikšti įtarimai dėl padėjimo piktnaudžiauti.
Į STT tinklus tuo pačiu metu pakliuvo ir valstybinės įmonės „Automagistralė“ vadovai. Pareigūnams atlikus kratas šioje įmonėje, jos direktoriui ir pavaduotojui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad „Automagistralės“ ir „Panevėžio kelių“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti vykdant viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. Galbūt pasinaudojus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir valstybinės įmonės inicijuotais ir vykdytais viešaisiais pirkimais dėl kelių remonto, buvo piktnaudžiaujama tarnyba.
„Tyrimas galbūt buvo suklaidintas. Mums svarbu, kad būtų pasiektas aiškumas.“
V. Puidokas
Iš STT ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tyrimas buvo vykdomas jau nuo 2016 metų. Po trejus metus trukusio darbo pareigūnai teigia nustatę, kad valstybei galėjo būti padaryta 47,5 tūkstančių eurų žala.
„Sekundės“ žiniomis, teisėsaugą domino 2016-aisiais „Panevėžio kelių“ gauti užsakymai. Tie metai pagal laimėtų viešųjų pirkimų skaičių bendrovei buvo sėkmingiausi per pastaruosius penketą metų. 2016-aisiais ši Panevėžio įmonė dalyvavo iš viso 266 viešuosiuose pirkimuose, iš jų laimėjo maždaug trečdalį – 91. Tuo metu 2012–2015 m. bendrovė kasmet laimėdavo po 52–87 konkursus. Didžiausia „Panevėžio kelių“ užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vien šioji per penkerius metus bendrovei sumokėjo daugiau nei 247 mln. Eur. „Panevėžio kelių“ didžiųjų užsakovų sąraše taip pat rikiuojasi bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dar Rokiškio, Biržų rajonų bei Panevėžio savivaldybės. Valstybės įmonės „Automagistralė“, prižiūrinčios magistrales Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei Vilnius–Panevėžys, užsakymai „Panevėžio kelių“ užsakymų portfelyje tesudarė iki 2 proc.
Įmonės „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius V. Puidokas teigia, esą teisėsaugos tarnybų dėmesį reikėtų vertinti itin aštrios konkurencinės aplinkos fone.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikšti įtarimai, be abejonės, kenkia mūsų reputacijai. Nepriklausomai nuo to, ar kada nors ilgainiui jie virs pagrįstais kaltinimais, ar bus įrodyti teisme“, – bendrovės išplatintame pranešime cituojamas V. Puidokas.
Anot vadovo, pateikti kaltinimai rimti, o tyrimo apimtis, trukmė, kiti ypatumai bei tyrimo eigos komunikacija esą verčia abejoti, „ar nekaltumo prezumpcija lietuviško kapitalo įmonei dar egzistuoja, ar nebūsime nuteisti be teismo“.
„Nepaisant šių aplinkybių, bendrovės darbuotojai teikė parodymus ir paaiškinimus jau ikiteisminio tyrimo metu, pati bendrovė pateikė kitą tyrimui reikalingą informaciją. Tyrimas galbūt buvo suklaidintas. Mums svarbu, kad būtų pasiektas aiškumas“, – nestandartinę situaciją, kai aktyviai rinkoje dirbančiam juridiniam asmeniui pareiškiamas įtarimas nusikalstama veika, komentavo V. Puidokas.
Bendrovės vadovas siūlo atkreipti dėmesį ir į sudėtingą politinę situaciją šalyje, nulemtą artėjančių rinkimų. Vyksta varžybos dėl politinės įtakos, perskirstomas kapitalas. Įmonės teigimu, valstybės politika kelių sektoriuje galbūt sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, kai valstybės įmonėms suteikiamas pranašumas, subsidijuojant biudžeto lėšomis tam tikras jų veiklas. Kartu valstybės įmonės konkuruoja rinkoje su privataus kapitalo įmonėmis dėl valstybinių užsakymų. Kelininkų bendruomenė tokios politikos atžvilgiu kritiką yra išsakiusi ne kartą.
„Šiame kontekste itin atidžiai vertiname prokurorų, ikiteisminį tyrimą vykdančių tarnybų veiksmus, jų atstovų daromus išankstinius viešus pareiškimus, žiniasklaidos išnaudojimą. Nenorėčiau tikėti, kad tie procesai kieno nors užsakyti, bet sutapimų pernelyg daug. Pavyzdžiui, neaiškiomis aplinkybėmis paviešinama uždaro teismo posėdžio medžiaga, atskleidžiama privataus pobūdžio informacija ir pan.“, – pareiškė V. Puidokas.
„Panevėžio kelių“ vadovas pabrėžė, kad kompanijos ir jos darbuotojų interesai yra ir bus ginami visomis teisinėmis priemonėmis. Lygiagrečiai bendrovė dirbo ir dirba visus numatytus darbus: vykdo sutartinius įsipareigojimus, įsipareigojimus darbuotojams, akcininkams, užsakovams, tiekėjams ir kitiems partneriams, moka mokesčius valstybei.
Pernai Susisiekimo ministerija paskelbė 33-ų pasirinktų valstybinės reikšmės kelių audito rezultatus. Auditas atskleidė, kad net 29 iš valstybės lėšomis suremontuotų 33 kelių – nekokybiški. Susisiekimo ministerijos teigimu, taip iššvaistyta 16 mln. eurų. Tyrimas atskleidė, kad kompromisų kelių kokybei buvo daroma ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos išlaidas. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais arba net ketvirtadaliu trumpesnis, nei privalo būti kelių tarnavimo laikas. Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų. Tarp įmonių rangovių, kurias palietė auditas, buvo minėti ir „Panevėžio keliai“.
