Kelias į šlovę – ilgas ir vingiuotas

Kelias į šlovę – ilgas ir vingiuotas

Pasaulis prasidėjo nuo Ievos ir Adomo, o štai magnatė „Amazon“ savo gyvavimą pradėjo kaip knygų parduotuvėlė, „Samsung“ buvo tik vaikinas su laidiniu telefonu rankoje, o „Mercedes-Benz“ vardą gavo nuo visiškai automobiliais nesidomėjusios mergaitės.

Gali būti sunku įsivaizduoti kai kuriuos žinomiausius šių dienų prekės ženklus kaip sunkiai kelią besiskinančius startuolius, tačiau išties kiekviena net ir didžiausia pasaulio įmonė turi savo įdomią kilmės istoriją.

Nors daugelis mėgsta romantizuoti istorijas apie dabartinius milijardierius, savo garažuose kuriančius verslo imperijų pamatus, išties ne vieno jų pradžia yra labai kukli, bet kartu ir išskirtinė. Kokie buvo pirmieji žingsniai dabartinės šlovės link?

Grįžkime į praeitį, kai „Amazon“, tik pradėjusi verslą, buvo paprasčiausia knygų parduotuvė, o „Samsung“ – tik vaikinas su laidiniu telefonu rankoje.

Dukros garbei

Mersedes Jelinek – garsioji mergaitė, kurios vardas siejamas su automobiliais „Mercedes“.

Ar žinojote, kad „Mercedes-Benz“ buvo pavadintas asmens vardu? Ne bet kokio asmens, o dailios merginos.

2019 metais sukako 130 metų nuo tada, kai gimė Mersedes Jelinek – garsioji mergaitė, kurios vardas siejamas su automobiliais. Nors ji niekada nesidomėjo automobilių gamyba, jos garbei pavadino garsųjį „Mercedes“. Kodėl?

Adrienė Ramona Manuela Jelinek gimė 1889 m. žydų šeimoje Austrijoje. Namuose ją vadino tiesiog Mersedes, nes šis žodis ispanų kalba reiškia „gailestingumas, malonė“. Mergaitės motina gyveno žydų diasporoje Maroke, o šalia ten buvo įsikūrusi ispanų bendruomenė. Iš čia ir atsirado meilė ispanų kalbai ir vardui Mersedes. Nuo vaikystės Adrienė domėjosi muzika, mėgo dainuoti ir, priešingai nei tėvas, visiškai nesidomėjo automobiliais. Emilis Jelinekas buvo Vienoje gerai žinomas verslininkas, diplomatas. 1890 m. likimas jį suvedė su inžinieriumi, konstruktoriumi, verslininku Gotlibu Daimleriu ir su automobilių konstruktoriumi, verslininku Vilhelmu Maibachu. E. Jelinekas įžvelgė, kad iš G. Daimlerio ir V. Maibacho sukonstruotų automobilių bus galima nemažai uždirbti.

Greitai E. Jelinekas tapo gamintojo „Daimler“ atstovu Prancūzijoje. 1899 m. jis nusprendė dalyvauti lenktynėse su vienu iš tų automobilių. Būdamas Austrijos-Vengrijos konsulu, E. Jelinekas dalyvavo lenktynėse anonimiškai, pasivadinęs pseudonimu mesjė Mersedes. Taip jis ne tik išbandė automobilį, bet ir žengė sėkmingą rinkodaros srities žingsnį – Prancūzijoje susidomėjo „Daimler“ automobiliais. Po šios „reklamos kampanijos“ E. Jelinekas pasiūlė G. Daimleriui pelningą sandorį – užsakė iš jo 36 automobilius (tais laikais tai buvo labai didelis užsakymas), bet iškėlė vieną sąlygą – jie bus pavadinti „Mercedes“, o šio prekės ženklo atstovas Austrijoje-Vengrijoje, Prancūzijoje ir JAV bus E. Jelinekas.

Sandoris buvo sudarytas, abiem pusėms jis atnešė nemažai pelno. „Daimler“ automobiliai buvo populiarūs, nors pirkėjai ir žinojo juos gaminančios įmonės pavadinimą, greitai visi ėmė juos vadinti „Mercedes“. Todėl nuo 1902 m., akcininkų tarybos sprendimu, automobilį oficialiai pavadino „Daimler-Mercedes“, tais pačiais metais buvo patentuotas prekės ženklas „Mercedes“ ir įvyko „Mercedes 35 HP“ pristatymas. Jis turėjo 35 arklio galias ir buvo laikomas vienu pirmųjų pasaulyje modernių automobilių. Pristatyme automobilių parodoje Paryžiuje šalia automobilio kabėjo didžiulis Emilio dukters portretas. 1926 m., sujungus dvi automobilių gamintojas – „Daimler“ ir „Benz“ – automobilis pavadintas „Mercedes-Benz“.

 

O ką visą tą laiką veikė mergina, kurios pravarde pavadino garsųjį automobilį? Kai Adrienei buvo 4 m., mirė jos motina, o tėvas su vaikais persikėlė gyventi į Nicą. Vėliau Mersedes grįžo į Austriją, ten toliau mokėsi groti ir dainuoti. Bendravardžiais automobiliais ji mažai domėjosi, tėvo aistra lenktynėms jai buvo svetima. 1909 m. Mersedes ištekėjo už barono Karlo fon Šloserio, tačiau ši santuoka baigėsi skandalingomis skyrybomis – moteris paliko vyrą dėl neturtingo skulptoriaus. Būdama 39 m. Adrienė mirė nuo tuberkuliozės. Dar 1903 m. tėvas pridėjo jos pravardę prie savo pavardės ir ėmė oficialiai vadintis Jelineku-Mersedesu. Jis tapo istorijos dalimi, nes iki jo niekam nebuvo atėję į galvą pasivadinti dukters pravarde. Pirmojo pasaulinio karo metais J. Jelineką ir jo antrą žmoną Prancūzijos valdžia apkaltino šnipinėjimu priešams ir konfiskavo jų turtą. Adrienė, iš esmės niekuo neprisidėjusi prie automobilių verslo plėtros, tapo garsiausia moterimi tarp automobilių mėgėjų, o prekinis ženklas „Mercedes-Benz“ – vienu didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje.

Įkvėpė Amazonės upė

Kažin ar kas galėjo pagalvoti, jog JAV verslo magnatas, filantropas, elektroninės komercinės bendrovės „Amazon“ įkūrėjas, savo verslą pradėjęs nuo paprasčiausios knygų krautuvėlės, taps turtingiausiu pasaulio žmogumi.

Ar galite įsivaizduoti, jog elektroninės komercijos milžinė „Amazon“ pradėjo veikti kaip internetinis knygynas? 1994 m. jos įkūrėjas Džefas Bezosas nusprendė knygyną pavadinti „Cadabra“. Tik vėliau, po kelių mėnesių, atsižvelgęs į savo teisininko pastabas apie tai, jog šis pavadinimas neskamba karingai ir ryžtingai, Džefas ėmė sukti galvą, kaip galėtų vadintis jo „kūdikis“.

Jis pakeitė pavadinimą į „Amazon“. Pasak Dž. Bezoso, šis pavadinimas jam į galvą šovė pagalvojus apie „egzotišką ir kitokią“ vietą – tokią, kokią jis įsivaizdavo savo interneto įmonę. Tad čia puikiai tiko Amazonės upės pavadinimas – didžiausios upės pasaulyje. Juk Dž. Bezosas niekada neslėpė ambicijų savo parduotuvėlę paversti didžiausiu knygynu pasaulyje. Regis, jam tikrai pavyko!

Apsukruolis verslininkas

Savo neįtikėtinus verslumo įgūdžius I. Kampradas demonstravo jau ankstyvoje vaikystėje.

Smolende, Švedijos pietuose, gimęs IKEA įkūrėjas Ingvaras Kampradas nuo mažens demonstravo savo verslumo įgūdžius. Būdamas vos penkerių jis jau turėjo savo verslo idėją – pirko degtukų dėžutes iš Stokholmo ir užsidėjęs šiokį tokį antkainį jas parduodavo aplinkiniams kaimynams. Vėliau jis pradėjo prekiauti gėlių sėklomis, sveikinimo atvirukais, eglutės dekoracijomis. Sąrašą galėtume tęsti ir tęsti…

1943 m., kai jam buvo 17 metų, Ingvaras „įkūrė“ IKEA. Kažin ar galėtume sakyti įkūrė – tuomet IKEA buvo užsakymų paštu verslas, o Ingvaras sėdėdamas prie dėdės virtuvinio stalo tiesiog pakuodavo įvairius daiktus, tokius kaip kojines, papuošalus, laikrodžius, rašiklius, paveikslų rėmus, ir juos paštu siųsdavo išskirtinių prekių ištroškusiems klientams. Po kelerių metų apsukrusis I. Kampradas į įmonės pasiūlą įtraukė ir pirmąjį baldą. Baldų pardavimas dar labiau išaugo 1951 m. atsiradus garsiajam IKEA katalogui, o 1953 m. ir pirmajam salonui. Kažin ar dabar yra tokių, kurie nežinotų didžiausios baldų gamintojos pasaulyje, uždirbančios milijonus?

Neišvengė nesėkmių

Sunku patikėti, jog „Samsung“ įkūrėjas L. B. Chulas savo imperijos erą pradėjo pardavinėdamas makaronus ir žuvį.

Ar galėtumėte patikėti, jog technologijų imperija „Samsung“ kadaise veikė kaip maisto prekių parduotuvė? 1938 m. kovo 1 d. ją įkūrė Li Bijung Chulas. Gimęs turtingų dvarininkų šeimoje jis paveldėjo didžiulius turtus. Iš pradžių palikimą jis investavo į ryžių malūno statybas. Nors L. Bijung Chulas visiškai atsidavė pirmajam savo verslui, jam visgi nepavyko gauti didesnio pelno.

Po pirmojo verslo žlugimo, 1938 m. savo kitą veiklą jis pradėjo Taegu, Korėjoje, prekiaudamas makaronais, žuvimi, daržovėmis, vaisiais ir kitomis prekėmis bei eksportuodamas jas į Kiniją ir jos provincijas.

Bendrovės, pavadintos „Samsung Trading Co“, vadovas pastebėjo didelį augimo bumą. Iki 1945 m. ji tiekė prekes visoje Korėjoje ir į įvairias užsienio šalis. 1947 m įmonė buvo perkelta į Seulą. Tačiau L. B. Chului teko susidurti su dar vienu sunkumu. Šį kartą – karu. Prasidėjus karui, 1950 m., L. B. Chulas turėjo perkelti savo kompaniją į saugesnę vietą Busane.

Tačiau šis žingsnis pasirodė esąs netgi labai naudingas L. B. Chului. Didžiulis JAV armijos karių ir karinės įrangos antplūdis tiekė pajamas jo sunkvežimių verslui bent pusantrų metų į priekį. L. B. Chulas taip pat įkūrė cukraus perdirbimo gamyklą, kuri gana anksti sulaukė sėkmės. Po karo, 1954 m. jis įkūrė dar ir vilnos fabriką, kuris vėliau tapo didžiausiu vilnos fabriku šalyje. Verslui augant, L. B. Chulas įsitraukė į įvairius sektorius, tokius kaip finansai, draudimas, mažmeninė prekyba, saugumas.

L. B. Chulas labai tikėjo industrializacija ir norėjo, kad „Samsung“ grupė taptų lydere kiekviename sektoriuje. Šeštajame dešimtmetyje „Samsung“ ryžosi perimti elektronikos pramonės rinką. „Samsung“ daugiausia dėmesio skyrė naujoviškiems produktams kurti ir netrukus bendrovė išleido savo pirmąjį produktą – nespalvotą televizorių. 1960-ųjų viduryje ir pabaigoje „Samsung“ jau turėjo šešis padalinius, orientuotus į puslaidininkių, telekomunikacijų, aparatūros gamybą.

Automobiliai ir „Škoda“ – nieko bendro

Emilis Škoda, kurio garbei pavadinti „Škoda“ markės automobiliai, iš pradžių su automobiliais nieko bendro neturėjo.

1859-aisiais Pilzene, Čekijos mieste, Valdšteinų šeima įkūrė įmonę, kurią 1869-aisiais įsigijo jaunasis Emilis Škoda. Čekijos inžinierius ir pramonininkas įmonę pavadino „Škoda Works“ vardu.

Įdomu tai, kad įmonė visiškai nieko bendro neturėjo su automobiliais.

Išties pirmojo šios markės automobilio pagaminimo data ir pačio prekės ženklo įkūrimo data nesutampa. „Škoda“ automobiliai buvo pradėti gaminti dar 1895 m., o garsiąją „sparnuotą rodyklę“ „Škoda“ logotipe visi išvydo tik 1926 m. Ją sukūrė tas pats Emilis Škoda, kurio garbei ir buvo pavadinta įmonė. Šis logotipas paremtas eskizais, kuriuos 1915–1920 m. sukūrė nežinomas pilietis. E. Škoda buvo apsėstas idėjos sukurti emblemą, kurioje būtų pavaizduota stilizuota indėno galva su specifiniais galvos apdangalais ir plunksnomis. Įdomu tai, kad 1920 m. žodis „indėnas“ buvo susijęs su kažkuo nauju.

Nors E. Škodos įmonė neturėjo nieko bendra su automobilių pramone, viskas prasidėjo nuo mechaniko Vaclavo Laurino ir knygnešio Vaclavo Klemento idėjos pradėti gaminti dviračius patriotiniu pavadinimu „Slavia“.

Jaunų vyrų verslas sėkmingai vystėsi ir 1899 m. „Laurin & Klement Co“ pasipildė pirmaisiais motociklais. Amžių sandūroje V. Laurinas ir V. Klementas žengė dar vieną svarbų žingsnį – daugiausia dėmesio paskyrė automobilių pramonei.

Pirmasis jų automobilis „Voiturette A“ pasirodė 1905 m. Šis modelis pasirodė esąs komerciškai sėkmingas ir šiandien simbolizuoja Čekijos automobilių pramonės istoriją. „Laurin & Klement Co“ pastangomis Bohemijos karalystė įsitvirtino kaip labiausiai išsivystęs Austrijos-Vengrijos pramonės regionas.

Bendra „Laurin & Klement“ ir „Škoda“ istorija prasidėjo 1925 m. birželio 27 d., kai jie susijungė. Čia baigiasi abiejų prekių ženklų istorija ir prasideda vienos įmonės – „Škoda“ – era. Dėl bendrų pastangų konvejeriu pradedami gaminti elegantiški automobiliai, kurie dėl savo puikaus dizaino laimėjo daugybę tarptautinių konkursų. Tačiau atskiras pavadinimas „Laurin & Klement“ išliko iki šių dienų: šiuo pavadinimu gaminama „prabangos“ klasės automobilių salonų apdaila.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų