-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šimtu metų atgal nukelia ir į rašytojos dvarą Panevėžio rajone vedantis apgailėtinos būklės žvyrkelis. Netgi į muziejų turistus vežantys autobusai išlaipina keleivius kone pusiaukelėje – šiems tenka toliau kelis kilometrus pėdinti pėsčiomis.
Penkiolikos kilometrų žvyrkelis nuo kelio Panevėžys–Šiauliai iki Smilgių per Sujetus – tikras vargas šių apylinkių gyventojams.
„Aštuonerius metus gyvenu Sujetuose ir visą tą laiką girdžiu tik pažadus, kad tuoj kelią išasfaltuos“, – sako su šeima į rajoną iš miesto atsikraustęs Sujetų kaimo bendruomenės centro „Liepa“ pirmininkas Kęstutis Simonavičius.
Jo ir žmonos darbai liko Panevėžyje, čia į mokyklas keliauja jų atžalos, tad šeimai kasdien tenka automobiliu dardėti į kopėčias panašiu keliu. Pasak K. Simonavičiaus, žvyrkelis toks, kad į jo paviršių jau lenda pagrindai: molis ir dideli akmenys.
Šie gadina ne tik automobilius, tokiu keliu jau ir dviračiu sunku važiuoti.
Anot vairuotojų, lyginimas greideriu nepadeda – tokiame kelyje paprasčiausiai nebėra ko stumdyti. Kelininkų atvaryta technika tik dar labiau iš grunto ištrauka automobilius gadinančius akmenis.
Dėl dar gilėjančių duobių kenčia kasdien baisiuoju keliu važinėjantis 50 vietų Smilgių gimnazijos autobusas.
„Mūsų mokykla turi du autobusus. Tas, kuris keliauja mokinių surinkti į Pakruojo, Radviliškio rajonus, jokių problemų neturi. O kelias per Sujetus – tikra tragedija, vis ką nors sugadinu dardėdamas šita tarka“, – pasakoja gimnazijos autobuso vairuotojas.
Prieš kelias dienas jis ant žvyrkelio paliko autobuso ventiliatorių.
„Neseniai tą autobusą mokykla gavo, prieš tai jau vieną sujojom ant to kelio. Nors pažvyruotų, nes nėra iš ko greideriu lyginti – jau dvidešimt metų žvyro čia niekas nevežė, dabar didžiausi akmenys lenda ir į dugną daužosi“, – piktinosi vairuotojas.
Dardėdamas duobėtu maršrutu jis net vėluoja į pamokas atvežti vaikus ir mokytojus.
„Mokykla pati kreipėsi pagalbos į rajono Savivaldybę. Kiek supratome, čia regioninis kelias ir nėra pinigų jam tvarkyti“, – stebisi pašnekovas.
Dėl baisiojo kelio šiuo metu parašus renka Smilgių seniūnijos kaimų bendruomenės. Vien iš trijų – Smilgių, Sujetų, Šuojos – tikimasi surinkti 500–600 parašų. Reikalavimą tvarkyti kelią rengiamasi jau kitą savaitę išsiųsti įvairioms institucijoms.
Oficialūs raštai su prašymais išasfaltuoti nudėvėtą kelią turėtų keliauti į Panevėžio rajono savivaldybę, Susisiekimo ministeriją, Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD).
„Tai ne pirmas kartais, kai renkame parašus. Esame tai darę ir prieš kokius ketverius metus, tada raštus nusiuntėme net Aplinkos, Švietimo, kultūros ir sporto ministerijoms. Manome, kad mūsų bėda liečia ir ekologiją, ir švietimą, ir kultūrą“, – sako Sujetų bendruomenės pirmininkas K. Simonavičius.
„Kai reikia tokiam Sauliui Skverneliui asfalto prie namų, jis greitai ir atsiranda. Girdime, kaip skubos tvarka asfaltuojamas koks nors kelias vienam ūkininkui. O mūsų kelias stovi direkcijos projektų sąrašuose ir nežinia, kiek dar stovės.“
K. Simonavičius
Lietuvos automobilių kelių direkcija tada Panevėžio rajono gyventojams teisinosi, kad nėra lėšų keliui į Smilgius per Sujetus, nors šis ruožas ir seniai įtrauktas į direkcijos planus.
„Suprantate, kai reikia tokiam Sauliui Skverneliui asfalto prie namų, jis greitai ir atsiranda. Girdime, kaip skubos tvarka asfaltuojamas koks nors kelias vienam ūkininkui, asfaltas pasiekia kažkam labai gražų pamirštą gamtos kampelį. O mūsų kelias stovi direkcijos projektų sąrašuose ir nežinia, kiek dar stovės“, – paradoksus mato K. Simonavičius.
LAKD internetinėje svetainėje jis matė, kad Smilgių seniūnijos žvyrkelis įtrauktas į planą, kurio terminas iki 2028 metų. Bet ar tikrai jis bus tvarkomas, priklausys nuo finansavimo galimybių.
Panevėžio rajono savivaldybė, K. Simonavičiaus žiniomis, turi sudariusi prioritetinį asfaltuotinų kelių sąrašą. Sujetiečiai bandė visokiais būdais įrodyti, kad verti vietos tokiame dokumente.
„Ne tik mokyklos autobusas čia kenčia. Nebevažiuoja ir transportas iki G. Petkevičaitės-Bitės muziejaus. Jis praranda turistų srautus, nors turėtų būti aktyviai lankomas. Juk čia gyveno tokia visai Lietuvai nusipelniusi asmenybė, dvare vyksta edukacinės programos“, – teigia Sujetų bendruomenės vadovas.
Muziejaus Puziniškyje, G. Petkevičaitės-Bitės gimtinėje, muziejininkė Irena Lesvinčiūnienė taip pat neslepia, kad turistai dėl prasto kelio šią vietą baigia pamiršti.
Darbuotoja pasakoja neseniai buvo suplanavusi klaipėdiečių ekskursiją į dvarelį, bet apie privažiavimo sąlygas sužinojęs kelionės vairuotojas atšaukė užsakymą.
Kiti autobusai, pasak I. Lesvinčiūnienės, tiesiog sustoja iki muziejaus likus keliems kilometrams. Naujus autobusus saugantys ekskursijų organizatoriai bijo žvyrkelyje sugadinti savo turtą ir liepia keleiviams toliau kulniuoti pėsčiomis.
„Mes prarandame turistus“, – patikina nusivylusi muziejininkė.
I. Lesvinčiūnienė dar pati vadovaudama Sujetų bendruomenei 2009–2010 metais rašė oficialius raštus dėl žvyrkelio, bet niekas iki šiol nepasikeitė.
Laimė, pasak pašnekovės, viena vietinė verslininkų šeima kartkartėmis ant sudėtingo kelio kai kur papila žvyro. Tačiau nudėvėtas ruožas greitai „suvalgo“ atvežto žvyro injekciją.
„Labai gaila, kad valdžia nemato provincijos. Koks kažkada buvo puikus mūsų Sujetų kaimelis ir dabar čia gyvena geri žmonės. Bet tokios sąlygos veja mus kitur“, – atsidūsta I. Lesvinčiūnienė.
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius tvirtina suprantantis sujetiškių, smilgiečių ir kitų apylinkės gyventojų pasipiktinimą. Tačiau ir rajono valdžiai esą nelabai ką pavyksta padaryti – LAKD turi kitokią politiką.
„Tai yra regioninis kelias ir jo priežiūrą planuoja LAKD. Savivaldybė šiuo klausimu bejėgė kaip ir su avaringu Krekenavos žiedu. Kiek prašome, rašome – niekas mūsų nenori girdėti“, – teigia vicemeras.
Dėl žvyrkelio į Smilgius per Sujetus, anot jo, skundžiasi ir Smilgių mokykla, ir gyventojai, ir Puziniškio muziejus. Pastarąją kaip kozirį Savivaldybė bandė rodyti LAKD ir Vyriausybei, bet veltui.
„Visi įrodinėjome, kad muziejus svarbus Lietuvai ir reikia tinkamo kelio link jo. Bet mūsų argumentai atremiami neva mažu eismo srautu šiame kelyje“, – sako A. Pocius.
Jis abejoja, ar iš viso logiška tokiame prastame kelyje dabar adekvačiai nustatyti automobilių srautus – vairuotojai šį kelią stengiasi aplenkti vien dėl duobių.
Pasak A. Pociaus, jei atsirastų asfaltas, padidėtų ir eismo srautai – vairuotojams šis ruožas būtų patogus.
„Aišku, direkcija mato visos Lietuvos situaciją, o mes tik savo daržą. Bet jei tas kelias negadintų mašinų, vairuotojai mielai į jį suktų ir važiuotų“, – įsitikinęs mero pavaduotojas.
