-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vežėjai baiminasi, kad išardžius dabar veikiantį tarpmiestinių maršrutų tinklą, kai kurioms įmonėms irgi beliks skelbti bankrotą.
Vežėjų asociacijos LINAVA viceprezidento Rimanto Martinavičiaus teigimu, keisti tarpmiestinio susisiekimo tvarką imtasi motyvuojant, jog taip siekiama visiems vežėjams sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas.
Visgi patys vežėjai baiminasi, kad tokie Susisiekimo ministerijos užmojai atves į dar didesnį monopolį. Pasak R. Martinavičiaus, prieš keletą metų Konkurencijos taryba sulaukė vieno privataus vežėjo skundo, neva vežimo paslaugų sutarčių pasirašymo tvarka neleidžia į rinką ateiti naujiems žaidėjams.
Iki šiol galiojo praktika, jeigu vežėjas dirba sėkmingai, dėl jo darbo nėra nusiskundimų, po penkerių metų sutartis vėl pratęsiama tam pačiam laikotarpiui.
Teismas pasisakė įžvelgęs konkurencijos ribojimo ženklų, todėl Susisiekimo ministerijai rekomendavo pasibaigus sutartims skelbti naujus konkursus parinkti vežėjus tarpmiestiniams maršrutams.
„Tris metus šią reformą pavyko atidėti. Per tą laiką buvo daug diskusijų, įrodinėjimų, kad tokia reforma tik sugriaus dabar pakankamai gerai veikiančią sistemą. Deja, ne į visas mūsų pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta“, – kalbėjo LINAVOS viceprezidentas.
Tarpmiestiniai reisai Panevėžio autobusų parkui buvo galimybė užsidirbti, tačiau tolimojo susisiekimo reforma grasina įmonę palikti be tokio uždarbio, o vairuotojus – be darbo. P. Židonio nuotr.
Senosios sutartys su tarpmiestiniais vežėjais baigiasi jau šių metų kovo pabaigoje. Jau šio trečiadienio vakarą paskelbti ir nauji konkursai, tačiau dabar maršrutai, gludinti ir šlifuoti daugybę metų, sudėti į tam tikrus paketus. Vežėjai, pamatę siūlomus maršrutus, liko šokiruoti. Mat į vieną paketą sudėti maršrutai skirtingose Lietuvos vietose. Pasak R. Martinavičiaus, mažam vežėjui net nėra galimybės dalyvauti konkurse.
„Sudarytos vežimo krypčių grupės mūsų visiškai netenkina, nebuvo atsižvelgta į tai, kaip vežėjai dirba dabar. Net nežinome, kaip reikėtų organizuoti darbą. Kai kurie maršrutai sudėlioti taip, kad juos galės laimėti tik didieji vežėjai. Natūralu, kad iš rinkos iškritus mažiesiems, konkurencijos tikrai nebeliks, susiformuos didžiųjų monopolis. Nors kaip tik tokios reformos tikslas, kad monopolių nebūtų“, – kalbėjo R. Martinavičius.
Jo teigimu, bus ir tokių maršrutų, kurių niekas nenorės imti.
Per pandemiją vežėjai patyrė nemažų nuostolių, kuriuos žadėta kompensuoti, bet to nepadaryta. Keleivių srautai taip pat dar negrįžę į priešpandeminį lygį, o nuostolingai niekas dirbti nenori.
„Ši reforma dalį mažųjų vežėjų nuvarys į bankrotą, o keleiviai nesulauks autobusų arba bus palikti pusiaukelėje. Ministerijos galvose – proveržis, o mes matome didelį chaosą“, – sakė LINAVOS atstovas.
Panevėžio autobusų parko direktorius Arnoldas Gražys taip pat neslėpė, kad pamačius Susisiekimo ministerija paskelbtą konkursą keleivius vežti tam tikromis kryptimis, apėmė šokas. P. Židonio nuotr.
Panevėžio autobusų parko direktorius Arnoldas Gražys taip pat neslėpė, kad pamačius Susisiekimo ministerijos paskelbtą konkursą keleivius vežti tam tikromis kryptimis, apėmė šokas.
Anot jo, formuojant kryptis, visiškai neatsižvelgta į tai, kad dalis vežėjų maršrutus organizuoja iš tos vietovės, kurioje dirba patys. Pavyzdžiui, jeigu panevėžiečiai laimėtų konkursą vežti kryptimi Rokiškis–Vilnius, tektų tuščią autobusą pirmiausia nuvaryti į Rokiškį, kas yra visiškai neracionalu. Pasak A. Gražio, sudarant maršrutus nėra atsižvelgta nei į keleivių, nei į vežėjų poreikius.
„Pirmas įspūdis, kad tarpmiestiniuose pervežimuose laukia didžiulis chaosas. Kitą savaitę bandysime analizuoti skirtingus maršrutų paketus ir vertinti, ar apskritai mums realu dalyvauti konkurse. Kartu su kitais vežėjais tarsimės, ką toliau daryti“, – sakė A. Gražys.
Anot Panevėžio autobusų parko direktoriaus, pagrindinė jų funkcija – vežti keleivius mieste. Tokia paslauga, direktoriaus teigimu, yra daugiau socialinė, kaip kad gatvių apšvietimas, ir ją privalo užtikrinti Savivaldybė.
O tarpmiestiniai vežimai yra verslas, kuris nėra dotuojamas nei savivaldybių, nei valstybės. Todėl patys vežėjai renkasi, kuriomis kryptimis jiems vežti keleivius, kad nepatirtų nuostolių. Pavyzdžiui, dar prieš pandemiją buvo atsisakyta maršrutų Panevėžys–Vilkaviškis arba Panevėžys–Utena, nes autobusai riedėdavo pustuščiai.
„Mūsų pagrindinė veikla yra miesto viešasis transportas, tačiau jeigu yra galimybė, stengiamės užsidirbti organizuodami ir tarpmiestinius pervežimus. Tai padeda atpiginti ir keliones miesto viešuoju transportu, o Savivaldybei mažėja dotacijų poreikis. Tačiau dabar – jokio aiškumo“, – kalbėjo A. Gražys.
Pasak Panevėžio autobusų parko vadovo, po karantino buvo atnaujinti visi tarpmiestiniai reisai, tačiau keleivių srautai nesugrįžo į priešpandeminį lygį.
Kodėl taip yra, priežasčių gali būti ne viena.
Tikėtina, kad savo padarė prastėjanti demografinė situacija. Taip pat korekcijų padarė pandemijos metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas ar mokslai.
„Galima pasiguosti bent tuo, kad 2022 metai buvo žymiai geresni nei dveji prieš tai buvę pandeminiai metai“, – teigė A. Gražys.
Anot direktoriaus, iki šiol valstybė net ir nuostolingų tarpmiestinių maršrutų nedotuodavo, tad vežėjai nuostolius, atsiradusius dėl nepopuliarių maršrutų, dengdavo pelningų krypčių sąskaitomis.
„Kad nuostolingi maršrutai atsipirktų, reikėtų kelti kainas, bet kas tuomet važiuotų – žmonėms būtų pigiau patiems nuomotis automobilį ar rinktis alternatyvų transportą“, – kalbėjo A. Gražys.
Jo teigimu, vežėjams nesuprantama, kodėl būtina ardyti iki šiol gerai veikusį tarpmiestinių autobusų maršrutų tinklą.
Natūralu, kad vežėjai rinksis tik tuos, kurie neša pelną, o ne nuostolingus, tad dalis maršrutų gali būti iš viso neaptarnaujami. Tai reiškia, kad nelikus, kas veža tomis tarpmiestinėmis kryptimis, kuriomis važinėja mažiau keleivių, žmonės autobuso nebesulauktų.
„Vežėjai negali nuostolingai vežti keleivių mėnesį ar metus. Tarpmiestinių reisų nuostolingomis kryptimis gali visai nebelikti arba valstybė turi numatyti, kaip bus kompensuojami susidarę nuostoliai. Bet tam nėra numatyta lėšų“, – pažymi A. Gražys.
