I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr,

Keistoje perėjoje jaučiasi nesaugiai

Keistoje perėjoje jaučiasi nesaugiai

Skaitytojo pasiūlyta tema

Panevėžyje yra vos kelios nežymėtos perėjos, tačiau miestiečius jos glumina – dauguma įsitikinę, kad kirsti gatvę tokioje vietoje nėra taip saugu, kaip įprastoje perėjoje.

Bėgte į kitą pusę

Specialistai tvirtina priešingai: įrengiant šias perėjas gelbstimos gyvybės, nes einantieji per gatvę nežymėtoje vietoje priversti būti atidesni.

Panevėžietė Jurgita taip nemano. Pasak jos, Smėlynės gatvės pabaigoje šalia 15-ojo autobuso sustojimo vietos įrengta iškili saugos salelė nė iš tolo nepanaši į saugią vietą pereiti gatvę. Iš autobuso išlipę žmonės esą priversti bėgte leistis prie salelės, o tada laukti progos perbėgti į kitą gatvės pusę, kur net nėra kaip nueiti į pėsčiųjų taką – tik įprastas žolės ruožas prie gatvės.

Kadangi eismas Smėlynės gatve intensyvus – prieš miesto ribą kai kurie vairuotojai nevengia ir greičio pedalą spūstelėti, tad kirsti gatvę, Jurgitos pastebėjimu, pavojinga ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Dėl tokios situacijos panevėžietė pasakoja kreipusis į miesto Savivaldybę. Iš ten gavusi raštą, kuriame teigiama, kad minėtoje vietoje įrengta nežymėta perėja su iškiliąja saugos salele, apšviesta, taigi pritaikyta pėstiesiems. Artimiausiu metu žymėti šios perėjos kelio ženklais ir horizontaliojo ženklinimo linijomis neplanuojama.

„Ką reiškia nežymėta perėja? O tą, kad automobiliai neprivalo sustoti ir praleisti pėsčiųjų“, – piktinasi Jurgita. Atsitikus nelaimei, sako, dar nežinia, kas būtų kaltas – automobilio vairuotojas ar pėsčiasis, kuris kirto gatvę ne per oficialią pėsčiųjų perėją.

„Ar reikia laukti nelaimės ir tik tada spręsti problemą? – klausia panevėžietė, pati auginanti du pradinukus. – Kas bus atsakingas, jeigu toje vietoje bus nutrenktas vaikas?“

Pasak jos, niekas ir neprašo čia įrengti šviesoforu reguliuojamos perėjos.

„Bet jeigu būtų oficiali pažymėta perėja, automobiliai sustotų praleisti ir nereikėtų nesaugiai lakstyti per gatvę“, – įsitikinusi ji.

Teks palaukti rekonstrukcijos

Sąvoka nežymėta perėja atsirado ne taip seniai – prieš keletą metų.

Panevėžio miesto Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos aiškinimu, pagal apibrėžimą nežymėta perėja yra inžinerinėmis priemonėmis – nuožulniais kelio bortais, iškiliąja saugos salele ar kitomis – pėsčiųjų eismui pritaikyta perėjimo per kelią ar gatvę vieta. Ji nežymima nei kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“, nei horizontaliojo ženklinimo linijomis.

Šiuo metu Panevėžio mieste yra 7 nežymėtos perėjos. Smėlynės gatvės gale tokia įrengta dėl to, kad žymėta perėja neatitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, teigia D. Vadluga.

„Pėsčiasis šioje perėjoje pirmumo neturi, bet yra sudarytos sąlygos saugiai kirsti gatvę, įsitikinus, kad nėra automobilių, – tai yra įrengtas apšvietimas, saugumo salelės, prieigos.“

Bet ilgai taip esą nebebus. Rekonstruojant Smėlynės gatvę atsiras ir ženklais pažymėta pėsčiųjų perėja.

„Gatvės rekonstrukcijos darbus, priklausomai nuo gauto finansavimo, tikimės pradėti kitais metais“, – žada D. Vadluga.

Apgaulingas saugumas

Kad pėsčiųjų perėjos nėra saugiausia vieta pėstiesiems, specialistai kalba jau ne vienerius metus. Žinoma, kaltos dėl to ne jos pačios, o vairuotojai ir pėstieji, neretai užmirštantys elementariausias Kelių eismo taisykles.

„Dauguma pėsčiųjų įsivaizduoja, kad jiems pėsčiųjų perėja yra labai saugi ir šventa. Statistika rodo visai ką kita“, – patikina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas.

Vien šiemet Panevėžyje žuvo trys pėstieji. Du iš jų – tamsiuoju paros laiku ir būtent pėsčiųjų perėjose. Dar 22 žmonės perėjose buvo sužaloti.

Pareigūno manymu, tą lemia apgaulingas saugumo jausmas: perėja einantis pėsčiasis įsivaizduoja esąs matomas ir saugomas Kelių eismo taisyklių. Apie tai, kad vairuotojas gali jo nepastebėti, artėdamas prie perėjos nesumažinti greičio, ne visada susimąstoma.

Deja, tokios tendencijos vyrauja visoje šalyje, pripažįsta V. Mačenas.

Ir atsižvelgiant į jas atsirado nežymėtos perėjos. Specialistams tam tikrose vietovėse įvertinus transporto, pėsčiųjų srautus, kitus kriterijus, rengiami perėjimai su pakelta salele, kad vairuotojai būtų priversti mažinti greitį, o pėsčiasis, nesant tradicinio „zebro“ – dairytis į šalis ir elgtis atsargiau, praleisti automobilius.

Reikėtų prisiminti taisykles

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko teigimu, natūralu, jog miestiečiai piktinasi, kai automobilininkai jų nepraleidžia. Bet iš tikrųjų tai išeina tik į gera.

„Pėsčiasis tada dairosi – jis nežūsta, nėra sužalojamas“, – sako V. Mačėnas ir primena, jog ateityje nežymėtų perėjų Panevėžyje atsiras daugiau. Kaip jau įrengtoji Tulpių gatvėje netoli Panevėžio apylinkės prokuratūros.

Pareigūno teigimu, mokant vaikus saugaus eismo ypač akcentuojama, kad eiti per gatvę galima tik perėjoje.

„Bet kur jų nėra, tai ką, vaikas nepereis gatvės? Taisyklės tada sako, kad eini iki artimiausios sankryžos, bet pėsčiasis ir čia neturi pirmumo“, – primena jis.

Jei nei perėjos, nei sankryžos arti nėra, praleidus visus automobilius, galima ir kitoje vietoje pereiti gatvę. O nežymėtos perėjos – saugesnis variantas tą padaryti.

Pasak V. Mačėno, tėvai turi tai paaiškinti atžaloms ir mokyti pirmiausia būti atsargiems. Juolab kad, jo pastebėjimu, ne kiekvienas vairuotojas irgi žino, kur pėstieji gali kirsti gatvę.

Kelių policijos tarnybos viršininko šypsosi ir pats ne kartą į darbą eidamas pėsčias girdėjęs vairuotojų replikų.

„Einu per sankryžos kertamąją dalį ir girdžiu: „Ką, nežinai, kur reikia eiti per gatvę?! Eik per perėją!“ Tenka gražiai atsakyti: „Vairuotojau, pasiskaitykite Kelių eismo taisykles.“

Komentarai

  • nepamirskite ir perejos prie buvusio mesos kombinato, kuria pavogete.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų