Daugiabutis po modernizacijos. APVA archyvo nuotr.

Keičiantis klimatui ekstremalių gamtos reiškinių žala pastatams tik didės – seniems daugiabučiams būtina prisitaikyti

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau užklumpa ekstremalūs gamtos reiškiniai – karščio bangos, sausros ar liūtys. Šie hidrometeorologiniai iššūkiai kelia įvairių rizikų pastatams, o labiausiai nuo jų kenčia seni daugiabučiai. Norint sumažinti galimą žalą, svarbu apsaugos priemonių imtis iš anksto.

Apsisaugoti nuo stiprių stichinių gamtos reiškinių sukeltų padarinių geriausiai padeda daugiabučio namo renovacija. Per ją sutvarkomos nuotekų sistemos, nuogrindos, pašalinami sujungimų įtrūkimai ir fasado pažeidimai, taip stabilizuojant pastato konstrukciją bei pratęsiant jo tarnavimo laiką. Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos nuostolius, o apsauginis struktūrinis tinkas ar vėdinamas fasadas užkerta kelią drėgmei patekti į pastato konstrukcijas.

Dažnės stichinės liūtys, lydimos škvalų

Pasak klimatologo Justo Kažio, vasaromis vis dažnesnės intensyvios liūtys, kai per kelias valandas iškrenta beveik mėnesio kritulių norma. Jas lydi gausios perkūnijos, škvalai ir stiprūs vėjo gūsiai, galintys laužyti medžius bei pažeisti infrastruktūrą. Be to, vis dažniau fiksuojama stambi kruša, primenanti Viduržemio jūros regionams būdingus meteorologinius reiškinius.

„Neatnaujintiems pastatams tai gali sukelti rimtų problemų. Pavyzdžiui, jei lietaus nuotekų sistema nesugeba pašalinti viso vandens, jis gali apipilti sienas, o netinkamai įrengtos nuogrindos leidžia jam patekti į rūsius ar pirmus aukštus. Ruošiantis renovacijai svarbu atsižvelgti ir į aplinką. Žaliosios erdvės, net ir nedidelės pievelės ar krūmokšniai, gali sukurti palankesnį mikroklimatą ir užkirsti kelią potvyniams“, – paaiškina klimatologas.

Vis didesne grėsme tampa drėgmė

Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris tikina, kad seni daugiabučiai turi dvi pažeidžiamas vietas – sienas ir stogus, be to, juose dažnai yra bloga ventiliacija. Taip pat jie itin jautrūs saulės radiacijai ir atmosferiniams poveikiams.

„Laikui bėgant, mūras ir tinkas keičiasi. Pietinėje pusėje pastatus veikia intensyvi saulės spinduliuotė, vakarinėje – vėjas ir drėgmė, o šiaurinėje – drėgmė ir šaltis. Dėl šių aplinkos veiksnių pastato konstrukcijos silpnėja, mažėja šiluminė varža. Blogėjant šildymo ir ventiliacijos sąlygoms, patalpose gali atsirasti pelėsis, imti aižėti sienų mūras. Tai mažina pastato konstrukcijų laikomąją galią, trumpina jo saugios eksploatacijos laiką ir blogina žmonių gyvenimo kokybę“, – teigia A. Šneideris.

Pasak įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus vadovės Aušros Jarmoškienės, siekiant padidinti pastatų atsparumą atmosferos poveikiui, per renovaciją svarbu apšiltinti pamatus ir įrengti hidroizoliaciją, apšiltinti išorines sienas ir stogus, suremontuoti balkonų plokštes ir atlikti stiprinimo bei sutvirtinimo darbus, įrengti trijų stiklų langus. Taip pat būtina atnaujinti lietaus nuotekų sistemas.

Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas valstybės paramai senos statybos daugiabučių namų renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.