Nors kompetentingos valstybinės institucijos biokuro katilinės statytojams kol kas pretenzijų neturi, verslininkams barikadas stato Savivaldybė. T. Šiaudinio nuotr.

Katilinės priešininkų neįtikintų nė savos akys

Katilinės priešininkų neįtikintų nė savos akys

Biokuro katilinės Panevėžyje statytojai neriasi iš kailio moksliniais tyrimais ir net valstybinių institucijų išvadomis įrodinėdami, jog statinys nekenks aplinkai ir žmonių sveikatai, bet visuomenė argumentų nenori nė girdėti.

Net siūlomomis mokesčių lengvatomis besikuriantiems Laisvojoje ekonominėje zonoje investuotojų neprisikviečiančios Panevėžio savivaldybės veiksmai skleidžia kitokią žinią: koją į Aukštaitijos sostinę keliančio verslo laukia vargai.

Mokslinius pagrindimus ir net valstybės institucijų patvirtinimus, kad Beržų g. planuojama statyti privati biokuro katilinė nekels jokio pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai, turinti bendrovė „Biokuro energija“ dėl vietos valdžios statomų barikadų vis tiek priversta kelią į Panevėžį minti iš naujo. Visuomenės sveikatos centras bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija katilinei dega žalią šviesą, bet investuotoją stabdo pati Savivaldybė.

Nors katilinės statytojai, kaip reikalauja teisės aktai, apie savo ketinimus jau buvo informavę visuomenę, administracijos direktoriaus Rimanto Paužos iniciatyva „Biokuro energijai“ teko pakartoti viešinimo procedūrą.

Toks sklypo Beržų g. detaliojo plano keitimo viešinimas Savivaldybėje jau buvo įvykęs dar balandį. Nepaisant, kad apie tokį pristatymą plačiai skelbta viešojoje erdvėje, tąkart katilinės statytojai nesulaukė ne vieno susidomėjusiojo.

Ketvirtadienio vakarą į pakartotinį pristatymą Savivaldybėje susirinko vos apie trisdešimt gyventojų, nors jie tvirtina dėl biokuro katilinės statybų uždraudimo jau surinkę apie 400 parašų.

Visgi ir šitas susitikimas vėlgi tik per plauką nesužlugo. Nors „Biokuro energijos“ atstovai perspėjo, kad bus daromas susirinkimo garso įrašas, o protokolas pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai bei Savivaldybei, pastarosios atstovų pasigedę gyventojai ėmė reikalauti posėdį nutraukti.

Nerimaujantys, kad Beržų g. numatyta biokuro katilinė gali būti žalinga sveikatai, gyventojai demonstratyviai priešiškai sutiko kvietimą atvykti į Kauną savo akimis įsitikinti, kaip jos veikia. T. Šiaudinio nuotr.

„Techniniai dalykai mūsų nedomina“, – dar kartą paaiškinti biokuro katilinės veikimo principą pasirengusiems verslininkams rėžė bendruomenės atstovai.

Priešiškai nusiteikusiems gyventojams rengėjai siūlėsi pristatyti projektą nepaisydami, kad nedalyvauja Savivaldybės asmenys, ir ragino pasisakyti bet kokiu klausimu, neribojant nei laiko, nei temų.

Higienistai baubo nemato

Modernią biokuro katilinę Beržų g. planuojanti statyti „Biokuro energija“ iš 4,7 ha sklypą valdančios bendrovės „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ įsigijo du statinius ir iš valstybės šioje vietoje išsinuomojo 1,15 ha žemės.

„Biokuro energijos“ valdybos pirmininko Mindaugo Vėgelės teigimu, ši vieta katilinei parinkta įvertinus trumpesnį, o tai reiškia ir pigesnį, šilumos kelią iki vartotojo. Katilinės statytojai pripažįsta rinkęsi iš kelių variantų. Vienas jų – ir sklypas už miesto esančioje Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje. Visgi verslo inkubatoriumi Savivaldybės žadėtoji paversti LEZ, iki šiol tesulaukusi poros investuotojų, verslui nėra patraukli. „Biokuro energija“ kurtis LEZ atsisakė įvertinusi, jog šilumos trasa yra už maždaug 600 metrų nuo sklypo. Prie jos prisijungti investuotojams būtų papildomai atsiėję maždaug milijoną eurų. Be to, pasak M. Vėgelės, katilinę pastačius už miesto, gerokai pailgėtų šilumos kelias iki vartotojo, tai reikštų didelius šilumos nuostolius, įskaičiuojamus į galutinę šildymo kainą.

Beržų g. šilumos trasa driekiasi per patį sklypą, kuriame planuojama biokuro katilinė. Be to, anot M. Vėgelės, jos gaminama šiluma bus šildomi aplinkiniai namai – menkas atstumas iki jų užtikrins mažiausias šildymo sąnaudas.

Kad šioje vietoje leistina biokuro katilinės veikla, išvadą jau yra pateikęs ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Jis patvirtino, jog toks įrenginys neturės neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Taigi gyventojų paniška baimė, kad netoli jų namų iškilsianti katilinė pablogins gyvenimo sąlygas, kaip įrodė specialistai, tėra nepagrįsti nuogąstavimai.

Garantuoja švarų orą

Būsimoje katilinėje, atitinkančioje itin griežtus aplinkosaugos reikalavimus, numatyta įrengti katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu – dūmus apipurškus lietaus vandeniu teršalai ir kenksmingos kietosios dalelės bus surenkami, o į aplinką išleidžiami dūmai, labiau primenantys vandens garus. Be to, katilinės kaminas sieks 25 metrus, nors normos leidžia kur kas mažesnį – 15 metrų kaminą.

Šią katilinę suprojektavusi bendrovė „Enerstena“ už sukurtas ir pagamintas biokuro deginimo technologijas yra pelniusi ne vieną apdovanojimą aplinkosaugos srityje.

Katilinės statytojos – „Biokuro energijos“ vadovai patikino, kad ji bus kūrenama vienintelės rūšies kuru – biokuru, tai yra smulkinta mediena.

Kuro kokybę, griežtai reglamentuotą teisės aktų, užtikrins privaloma nuolatinė kontrolė. Kiekvienos į katilinę atvežtos kuro partijos mėginiai bus siunčiami ištirti į sertifikuotą laboratoriją. Nustačius, jog kuras nekokybiškas, jį patiekusiems gamintojams grėstų milžiniškos baudos.

„Enerstenos“ projektavimo ir projektų derinimo skyriaus vadovės Vaivos Paulauskienės teigimu, katilinei netgi dirbant maksimaliu režimu, kietųjų dalelių koncentracija ore ties sklypo riba padidėtų minimaliai – vos 0,143 mikrogramų kubiniame metre. Panevėžio taršos žemėlapio duomenimis, šioje miesto dalyje kietųjų dalelių koncentracija siekia 19–21 mg/kub. m, o centre – 24 mg/kub.m. Taigi, užkūrus naująją katilinę, jos kaimynystėje įsikūrę gyventojai vis tiek kvėpuotų gerokai švaresniu oru nei centrinėje miesto dalyje.

Būsimos katilinės kaimynai raminami, jog neturėtų nuogąstauti ir dėl papildomo triukšmo šaltinio. „Enerstena“ triukšmą skleidžiančius įrenginius suprojektavo viduje, o pastato sienos užpildytos garsą sugeriančia izoliacine medžiaga. Skaičiuojama, kad katilinei dirbant maksimaliu krūviu, į jos aikštelę per dieną atvažiuotų iki 10 sunkvežimių, transportuojančių biokurą, ir iki 5-ių lengvųjų automobilių. Statytojai patikina, kad naktimis ir švenčių dienomis biokuras į katilinę nebūtų vežamas.

Katilinės statytojai ir projektuotojai neslepia nuostabos dėl į jokį dialogą su jais nesileidžiančių panevėžiečių. T. Šiaudinio nuotr.

Panevėžiečiai originalūs

Vien Lietuvoje veikia apie trisdešimt „Enerstenos“ suprojektuotų biokuro katilinių. Tačiau su tokiu pasipriešinimu kaip Panevėžyje, pasak V. Paulauskienės, susiduriama pirmą kartą.  Anot jos, nors kituose miestuose katilinių sklypai ribojasi su gyvenamaisiais namais, niekam tokia kaimynystė nekliūna, nes kuras deginamas itin modernia technologija.

Pavyzdžiui, Kaune, Chemijos g., veikiančią elektrinę su trimis po 10 megavatų galios biokuru kūrenamais garo katilais nuo gyvenamųjų namų skiria vos 300 metrų. Kita planuojamai Panevėžyje analogiška katilinė Kaune nuo gyvenamųjų daugiabučių nutolusi maždaug per 70 metrų.

„Niekur nesame sulaukę skundų nei statydami, nei katilinėms dirbant“, – tvirtina V. Paulauskienė.

Panevėžyje planuojama katilinė supama pramoninių statinių – įmonės „Specialus autotransportas“ bazės bei garažų kooperatyvo. Gyvenamieji namai išsidėstę už jų.

Ekskursijos po katilines nenori

Dėl katilinės galimos taršos įsibaiminusius panevėžiečius „Enerstena“ kviečia atvažiuoti į Kauną apžiūrėti ne tik jos suprojektuotų veikiančių analogiškų katilinių, bet ir apsilankyti įmonės Mokslinių tyrimų centro laboratorijoje. Žmonėms siūloma patiems įsitikinti, kaip veikia naujos kartos katilinių įranga. Įmonė pasirengusi suorganizuoti panevėžiečiams ekskursiją, netgi pasirūpinti transportu.

„Siūlome gyventojams apie katilinę spręsti ne iš gandų ir sklandančių mitų, o savo akimis pamatyti, kaip veikia tokie naujos kartos įrenginiai“, – teigia „Enerstenos“ projektų rangos vadovas Robertas Kalėda.

Įmonės atstovus nustebino bendruomenės reakcija į tokį pasiūlymą. Nerimaujantys, kad būsimas įrenginys gali būti žalingas sveikatai, žmonės, užuot pasinaudoję galimybe apsilankyti veikiančioje analogiškoje katilinėje ir įvertinti jos poveikį aplinkai, „Enerstenos“ kvietimą sutiko demonstratyviai priešiškai.

„Bendruomenės atstovei palikau savo kontaktus. Kol kas nenori mūsų girdėti. Gal pavyks įkalbėti atvažiuoti susipažinti su mūsų įrangos gaminimo technologija, veikimo principais, kad galėtume paneigti mitus dėl vibracijos, triukšmo, aplinkos taršos“, – vylėsi R. Kalėda.

Susitikime su katilinės statytojais jokių argumentų nenorėję girdėti ir net neparodę susidomėjimo atvykti apžiūrėti analogiškų statinių, gyventojai pareiškė kategoriškai prieštaraujantys jos statybai ir įteikė iš anksto parengtą protesto raštą. Nepaisydami Visuomenės sveikatos centro teigiamų išvadų, gyventojai ir toliau tvirtina, jog katilinės dūmai nuodys aplinką, o dėl tokios kaimynystės esą kris jų nekilnojamo turto vertė.

„Biokuro energijos“ atstovai neslepia nuostabos dėl į jokį dialogą nesileidžiančios bendruomenės.

„Blogai, kad visuomenė nenori iš viso su mumis šnekėtis. Jie nori kalbėtis tik su Savivaldybe. Paprastai žmonės, jei turi pretenzijų, kreipiasi į įmonę, dėl kurios veiklos nepatenkinti, o neišsprendus problemos skundžiamasi aukštesnėms instancijoms. Mes nesame gavę nė vieno skundo nei tiesiogiai, nei kaip tretieji asmenys“, – keista kova už investuotojų nugaros stebėjosi M. Vėgelė.

Inspekcija pažeidimų nerado

Visgi labiau nei gyventojų priešiškumas turėtų stebinti Panevėžio savivaldybės pozicija. Investuotojų į Aukštaitijos sostinę negalinti prisikviesti valdžia siunčia savotišką žinią, kad bandančio koją į kelti į Panevėžį verslo laukia vargai.

Nors „Biokuro energija“ turi Visuomenės sveikatos centro teigiamą išvadą dėl katilinės statybos, jai pritarimą yra davusi ir Energetikos ministerija, Panevėžio valdžia demonstruoja galią reikalaudama investuotojų papildomai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Nors mažoms, iki 20 megavatų galios, katilinėms, kokią planuojama statyti Beržų g., toks vertinimas nėra privalomas, perteklinės procedūros pareikalavo į Aplinkos apsaugos agentūrą kreipęsis administracijos direktorius R. Pauža.

Miesto valdžia ir Seimo narys Povilas Urbšys kol kas yra vieninteliai su gyventojais būsimą katilinę matantys kaip baubą. Kitos kompetentingos valstybinės institucijos biokuro katilinės statytojams kol kas pretenzijų neturi.

Priešiškai nusiteikusių gyventojų atstovės Astos Kulbienės skundą dėl planuojamos biokuro katilinės Beržų g. statybos gavusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko patikrinimą ir pripažino pažeidimų neaptikusi.

„Darytina išvada, kad Panevėžio miesto bendrojo plano sprendiniai nedraudžia biokuro katilinės statybos sklype“, – konstatuojama inspekcijos A. Kulbienei atsiųstame keturių puslapių atsakyme.

Tame pačiame rašte patvirtinama, jog ir viešinimo procedūros nebuvo pažeistos – visuomenei dar kovo mėnesį tinkamai pranešta apie keičiamą sklypo Beržų g. paskirtį. Nors inspekcija nematė pažeidimų, investuotojams skersai kelio vis tiek stojo Panevėžio savivaldybė.

R.Pauža teigia iš katilinės statytojų pareikalavęs pakartoti viešinimo procedūrą, nes, anot jo, Savivaldybės specialistai rado pažeidimų atliekant ankstesniąją balandžio mėnesį.

Į klausimą, kodėl Savivaldybės atstovai, pareikalavę iš „Biokuro energijos“ dar kartą susitikti su gyventojais, patys tame susitikime nepasirodė, R. Pauža tikino nebuvus tam reikalo.

„Gyventojų pageidavimas su šituo procesu neturi nieko bendro. Tai sudėtinis teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, o ne kažkoks susitikimas su Savivaldybe ar gyventojais“, – aiškino administracijos direktorius.

Susirinkimo protokolas bus pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai.

„Jei ji duos teigiamą išvadą, Savivaldybė turės patvirtinti sklypo Beržų g. detaliojo plano korektūrą. Jei neigiamą – netvirtins“, – tolesnę eigą aiškina R. Pauža.

Komentarai

  • Nu tikrai keistuoliai. Aš pats pirmas į tokią ekskursiją važiuočiau. Negi jiems nerūpi, kaip ta katilinė veikia?

    • Pritariu Jūsų nuomonei. Man labai gaila, kad panevėžiečiai tokie konservatoriai: čia niekas nenori jokių naujovių…

  • Tokie verslininkai, žinant mūsų kompetentingas institucijas, galėtų ir kiaulių femas Panevėžyje pastatyti. Visuomenės sveikatos centras perskaitęs verslininkų pasamdytų mokslininkų paskaičiavimą poveikį aplinkiai, nieko blogo nerastų O Sekundė prirašytų straipsnių, kad mėsa perpus atpigs.

  • Kad ten (Berżu g.pradžioje) nuo tarybiniu laiku buvo pramoninė zona, tad ko tiegyventojai dabar nori meaišku.

  • Tai kad pagal vyraujanciu veju vidurki kentes ramygalos ,durpyno,danutes ir berzu gatviu gyventojai.Kazkaip nesigirdi ju nuomones.Panevezyje daugiausia vyrauja vakaru-pietvakariu krypciu vejai. Manau is 25 m. kamino klius ir centrui su ligonine.Tokius objektus rekia statyti tik siaurineje-pramonineje miesto dalyje.

  • Panevėžio mere, jūs turbūt nei girdit ,nei matot,ką jūsų paskirta administracija“ su atsiprašant ateiviais-gelbėtojais“,kur ir ką kepa Panevėžyje?
    Jūs architektas ir,ko gero valdydamas miestą, dar nepamiršote ,kur ir ką galima statyti.
    Nejau ir jums tie „PANEVĖŽIEČIŲ GELBĖTOJAI „apsuko galvą?

  • Be to, įtariama, kad AB „Panevėžio energija“ vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su šilumos energijos gamyba, galėjo būti piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi ir neteisėtais veiksmais sudaromos išskirtinės sąlygos vienai įmonei laimėti pirkimų konkursus, skelbia Generalinė prokuratūra. Plačiau: http://www.verslozinios.lt/index.php?act=mprasa&sub=article&id=43995#ixzz4pGirwcJV

  • Puikus neprofesionalaus zurnalizmo pavyzdys. Visiskai neisnagrineta gyventoju pozicija. Norintiems daugiau informacijos: https://jp.lt/povilas-urbsys-velniava-slypi-detalese/

  • Dekite normalius filtrus, o ne šūdmaišius pagal projektą, pelenams gaudyti. Vasaros metu nuo Liūdynės savartyno kvapų miestas kenčia-o čia, prestižinėje gyvenamoje miesto dalyje-biomasės ( t.y.visokio š) deginimo katilas. Alergijos, kvėpavimo takų ligos-panevežiečiam to nereikia.Apsurdas.
    Keliais užpirktais straipsniais žmonių neapgausite.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų