P. Židonio nuotr.

Katalikai mini ypatingą dieną – Grabnyčias

Katalikai mini ypatingą dieną – Grabnyčias

Vasario 2-ąją katalikų pasaulis švenčia Grabnyčias.

Ši šventė simbolizuoja Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje.

Bažnyčiose tądien nupuošiamos nuo Kūčių stovėjusios prakartėlės, šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės.
Tikėta, kad tokios žvakės turi ypatingų apsauginių galių nuo piktųjų dvasių, ligų, perkūnijos, krušos ir kitokių nelaimių.

Rūtomis ir baltu kaspinu papuoštą grabnyčių žvakę vaikai nešdavosi ir tebesineša eidami pirmosios Komunijos. Grabnyčių žvakė uždegama prie mirštančio žmogaus, kad nušviestų kelią į dangų, apsaugotų nuo piktųjų dvasių. Grabnyčią uždegdavo ir pastatydavo ant palangės artinantis audros debesims, perkūnijai.

Anksčiau su tokiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – nieko gero, laimė iškeliaus pro duris, be to, protėviai tikėdavo, kad gali būti, kad kas nors iš namiškių pro tas duris išeis, greitai mirs.

Kai dar žiemomis nuo šalčio tvoros pyškėdavo, senoliai Grabnyčios dieną spėdavo metų orus.
Buvo sakoma, kad per Grabnyčias jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis.

Žmonės sakydavo, kad jei per Grabnyčias saulė gražiai teka, tai bus graži šienapjūtė. Saulėta Grabnyčių diena pranašavo ne tik gerą metų derlių, ankstyvą ir ilgą pavasarį, bet ir daug žaibų, perkūnijų. Šią dieną buvo ir su žemdirbyste susijusių draudimų, pavyzdžiui, drausta vaikams varveklius daužyti, kad linai nesugultų.

 

 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite