Uogų augintojai tvirtina, kad dėl birželio mėnesį neįprastų karščių šįmet braškių sezonas bus gerokai trumpesnis.

Karštis tirpdo ir braškių sezoną

Karštis tirpdo ir braškių sezoną

 

Saldžios ir kvepiančios braškės – uogų karalienės, tarsi skelbiančios vasaros pradžią, jau kelios savaitės karaliauja ant prekystalių. Tačiau uogų augintojai tvirtina, kad šiemet braškių sezonas bus rekordiškai trumpas, tad laukiantieji mažesnių kainų gali likti be uogų.

Gegužės pabaigoje užėję rekordiniai, vietomis net iki dešimties laipsnių siekiantys šalčiai, o birželio pradžioje – atogrąžų karščiai tapo tikra nelaime uogų augintojams. Jie tikina apie uždarbius nebegalvojantys – svarbiausia, kad bent investicijos atsipirktų.

Lietuvos braškių augintojų draugija, palaikydama lietuviškų uogų augintojus, ragina pirkėjus pinigines atverti tik vietoje užaugintų braškių prekeiviams. Mat per karščius lietuviškos braškės noksta ne palaipsniui, kaip ankstesniais metais, o beveik visos iš karto – augintojai jau nespėja realizuoti savo produkcijos. Per dvi savaites rekordiškai krito ir braškių kainos. Pirmųjų lietuviškų uogų kainos atrodė kosminės – 8–10 eurų už kilogramą. Dabar jos nukritusios iki 2–3 eurų, o perkant didesniais kiekiais galima išsiderėti ir nuolaidų.

Kaip teigė Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis, metai braškininkams itin nepalankūs. Pirmąsias uogas, iš kurių užsidirbdavo ūkininkai, nukando šalnos, o prasidėjus didiesiems karščiams vienu metu noksta ir ankstyvosios, ir vėlyvosios veislės.

„Braškininkams metai bus nuostolingi. Uogos, kurias galėjome parduoti brangiau ir užsidirbti, nušalo. Pats auginu septynis hektarus braškių, tiek ankstyvosios, kurios nenušalo, tiek vėlyvosios veislės noksta vienu metu, nespėjame rinkti ir parduoti“, – sakė V. Juodsnukis.

Kad visas derlius nesupūtų laukuose, ūkininkas ėmėsi Skandinavų šalių praktikos – kviečiasi žmones į savo laukus, kad šie uogų skintųsi patys ir mokėtų tik už pririnktą kiekį. Už kilogramą tokių uogų ūkininkas prašantis 1,2 euro. Pasak V. Juodsnukio, ir klientams taip pigiau, ir jam gerai.

Velžio seniūnijoje maždaug 3 hektarų braškyną turintis J. Zaborskis sako, kad šiemet derlius gerokai prastesnis – pirmąsias uogas nukando šalnos, o karščiai vienu metu sunokino likusias, tik bėda, kad kai kurių veislių uogos gražiai paraudo, bet nesunoko, todėl jų negali siūlyti pirkėjams.

Laimi prieš atvežtines

V. Juodsnukio teigimu, uogų kainos, nepaisant orų kataklizmų, liko tokios pat kaip ir praėjusiais metais. Lietuviai yra gana jautrūs kainai ir net keliasdešimčia centų brangesnės uogos sulaukia pirkėjų reakcijos. Tiesa, atvežtinių lenkiškų ir graikiškų braškių, kurios gerokai pigesnės, pašnekovas nelaiko konkurentėmis. Anot V. Juodsnukio, vis daugiau pirkėjų renkasi ne kainą, o kokybę.

„Pasiguosti galime nebent tuo, kad ir Lenkijoje tie patys orų kataklizmai – iš pradžių šalnos, o paskui didžiuliai karščiai. Lietuviškų ir atvežtinių skiriasi ne kaina, bet kokybė. Lietuviškos uogos visada šviežios, bent jau mes skiname du kartus per dieną, jokių specialių laikymo sąlygų joms nereikia. O visos atvežtinės būna apdorotos chemiškai, nes net ir atvėsinus neįmanoma be papildomų priedų išlaikyti nesugedusių uogų visą savaitę“, – kalbėjo V. Juodsnukis.

Ūkininko teigimu, pirkėjai jau nebeturėtų laukti mažesnių kainų. Be to, dar savaitė kita ir braškių ant prekystalių turėtų nebelikti, mat tik nedaugelis augina remontantines ar kitų veislių braškes, kurios derlių duoda iki pat rudens šalnų.

„Kas nori pasiruošti uogienės ar užsišaldyti uogų žiemai, turėtų paskubėti, ši savaitė – pats braškių derliaus pikas ir kainos jau tikrai nebekris. Visas derlius sutilps į tris savaites“, – sakė V. Juodsnukis.

Paraudonavo, bet neprinoko

Vienas didžiausių Panevėžio rajone braškių augintojas Jonas Zaborskis taip pat tvirtino, kad šiemet braškių sezonas bus labai trumpas, mat jau dabar noksta visos veislės. Kita blogybė, kad daugelis Lietuvoje auginamų veislių braškių nėra prisitaikiusios prie karščių – uogos paraudo, tačiau viduje dar ne visos sunoko, yra rūgštesnės nei įprastai.

„Uogienojai nebuvo pasiruošę tokioms oro sąlygoms. Uogos labai greitai nusidažė raudona spalva, bet prinokti nespėjo. Dabar jos yra rūgštokos, o kai kurios veislės nevalgomos, jų net neskiname. Gamta tik uždėjo raudoną spalvą ant žalių uogų“, – pasakojo ūkininkas.

J. Zaborskis pripažino, kad apie uždarbį net negalvojantis – dabar svarbiausia bent atsiimti investicijas į uogų auginimą ir skynimą. Braškynas reikalauja nemažų investicijų, o uogų kainų ūkininkai kelti negali, nes nebeliks perkančiųjų. Anksčiau J. Zaborskis bandė kviesti pirkėjus patiems pasidarbuoti braškių laukuose ir mokėti tik už nusiskintas uogas, tačiau tokie bandymai atnešė nuostolį. Mat tada reikia žmogaus, kuris prižiūrėtų skynėjus, aprodytų jiems laukus, pasvertų produkciją.

„Braškes parduodame už tiek, kiek perka. Norėtume parduoti brangiau, bet šiuo metu kaina yra nuo 2 iki 2,5 euro. Jeigu žmogus perka kokybę, atvežtinės uogos mums ne konkurentės. Tie ūkininkai, kurie turi pažangius ūkius, tikisi atsiimti įdėtas investicijas, bet pradedantieji patirs didelį nuostolį“, – neslepia J. Zaborskis.

Mažinti kainų neapsimoka

Didžiulį braškyną užveisęs Panevėžio rajono ūkininkas Paulius Speičys laukiantiesiems pigesnių uogų taip pat turi ne kokių žinių – geriausiu atveju uogų kaina už kilogramą gali kristi dešimčia ar dvidešimt centų. Dabar ūkininkas produkciją turgavietėse ar prie prekybos centrų parduoda už 2,2–2,7 euro, priklausomai nuo uogų dydžio. Dar labiau mažinti kainos augintojas sako negalintis, nes neatsipirktų investicijos. Uogas reikia ne tik pasodinti, bet ir jas prižiūrėti. Ypač per tokius karščius būtina laistyti, kitaip kai kurių veislių uogos gali imti „stresuoti“, būti rūgščios. Pasak P. Speičio, jau dabar praktiškai neliko kainos skirtumų tarp lietuviškų ir lenkiškų braškių, nes ir šalyje kaimynėje įsivyravo tokie patys karščiai.

„Visada galima šiek tiek pasiderėti, bet yra ir tam tikros kainos ribos, kurią peržengus jau nebeapsimokės net skinti uogų. Besipiktinantiems kainomis žmonėms siūlome patiems pamėginti auginti uogas, pamatys, koks čia verslas. Ir auginimas, ir skynimas – viskas kainuoja, juk negaliu pasakyti skynėjams, kepantiems saulėje, kad už darbą mokėsiu mažiau, nes pirkėjams per brangios uogos“, – sakė ūkininkas.

Anot jo, dabar, kai vyrauja didžiuliai karščiai, vos spėja skinti braškes. Įprastai ant kekės būna sunokusios dvi trys uogos, o dabar jos noksta ištisomis kekėmis.

Didelė problema ir ta, kad sunku rasti darbininkų. Anksčiau braškių augintojui į pagalbą suskubdavo vyresni moksleiviai, norintys užsidirbti savo poreikiams, bet dabar ir tų nebeliko, mat vaikai tik šią savaitę baigia mokslo metus.

„Kai taip karšta, viskas noksta daug greičiau. Galėtume nuskinti gerokai daugiau braškių, bet nėra kam, verčiamės savais resursais. Mažų uogų praktiškai nerenkame“, – teigė ūkininkas.

Praktikos, kad žmonės patys skintųsi uogas laukuose, jis taip pat vengia. P. Speičys neslepia, kad tokius skynėjus reikia labai prižiūrėti, retas kuris tvarkingai renka uogas – daug dažniau šokinėja nuo vieno lauko prie kito.

„Šiemet braškių sezonas bus trumpas ir tikrai prastesnis nei ankstesniais metais. Jau po Joninių uogų ims stipriai mažėti, tad norintieji pasirūpinti atsargomis turėtų tą daryti jau dabar“, – patarė P. Speičys.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų