P. Židonio nuotr.

„Karščiuojančioms“ gatvėms – specialistų slauga

Karščiams nesitraukiant iš Lietuvos, dėl nebūdingai aukštų temperatūrų kenčia ne tik visa, kas gyva, – neatlaiko net gatvės ir keliai. Dideliame karštyje jų danga pradeda lydytis.

Jau kurį laiką besitęsiantys karščiai verčia specialistus atidžiai stebėti Panevėžio gatves.

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, kol kas sekasi: gatvių danga tiek neįkaito, kad reikėtų griebtis vėsinimo.

„Kol kas dar laikosi asfaltas, o pernai buvo vietų, kur jis lydėsi“, – prisimena vedėjas.

Tačiau neatmeta tikimybės, kad dar šią savaitę gali nutikti taip, jog gatvių dangą reikės gelbėti, kad netirptų. Mat iki šiol naktimis oro temperatūra nukrisdavo. Be to, miestą atvėsindavo ir praūždavusios liūtys. Jeigu sinoptikų prognozės pildysis, artimiausiu metu termometro stulpelis ir naktį nenukris žemiau 20 laipsnių padalos.

Tad, pasak D. Vadlugos, tikėtina, jog gali kartotis pernykštė situacija, kai gatvių dangą pavyko išgelbėti tik liejant ant jos vandenį.

Vedėjo teigimu, Panevėžio gatvių, 2017–2018 metais atnaujintų pagal karšto regeneravimo „Remix“ technologiją, danga yra šiek tiek minkštesnė nei įprasta. Tam, kad per karščius važiuojantys automobiliai nepadarytų pavojingų provėžų, maždaug kartą per dieną kai kurios gatvės – intensyvesnio eismo ar judresnių sankryžų – pernai buvo vėsinamos šaltu vandeniu.

„Kiek tai padeda, kitas klausimas, – svarsto Miesto infrastruktūros skyriaus vadovas. – Asfaltas būna įkaitęs iki kokių 50–60 laipsnių, tad užpiltas ant jo vanduo nugaruoja. Bet danga nors šiek tiek atvėsta.“

Pernai tokiu pat metu Panevėžio gatvių dangą jau teko gelbėti nuo lydymosi. Specialistai neatmeta, kad termometrų stulpeliams kylant net naktį, dar šią savaitę teks imtis tokių pat priemonių – surengti miesto gatvėms šaltą dušą. P. Židonio nuotr.

Nuo dulkių – druska

Kadangi Panevėžys dar tebeturi ir ne vieną žvyruotą gatvę, jos kartkartėmis jau laistomos, kad netektų kvėpuoti troškiomis dulkėmis.

„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas sako, kad tokie darbai atliekami Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus užsakymu. Saugant gyventojus nuo dulkių, gatvės buvo laistytos dar gegužę, taip pat birželį.

Tiesa, pilamas ne paprastas vanduo, o kalcio chlorido – specialios druskos – tirpalas.

„Kalcio chloridas suriša dulkes ir mažina dulkėtumą. Nėra taip, kad visai jų nebebūtų, tačiau gerokai sumažina“, – aiškina S. Vainauskas.

Prioritetas skiriamas toms gatvėms, šalia kurių gyvenamieji namai. „Panevėžio specialaus autotransporto“ atstovo tvirtinimu, toks žvyruotos dangos laistymas būna veiksmingas apie mėnesį. Nors teoriškai druskos tirpalas gali sulaikyti dulkes triskart ilgesnį laiką, gatvės paprastai laistomos dažniau – sprendžiama pagal eismo jomis intensyvumą, oro sąlygas (palijus tirpalas atskiedžiamas).

Prišluoja daugiau purvo

S. Vainausko teigimu, su vasariška tarša mieste kovojama ir įprastu mechaniniu gatvių valymu.

Kad ore būtų mažiau dulkių, specialūs automobiliai kasdien sušluoja purvą, smėlį.

Važiuojama kiekvieną dieną suderintais maršrutais: yra gatvių, kurios šluojamos kartą per savaitę, o yra, kurios ir dukart.

Miesto tvarkymo skyriaus vadovo teigimu, kad šiuo metu prišluojama daugiau purvo nei įprastai lemia ne sausi ir karšti orai, bet vykstančios statybos, jose zujantis sunkusis transportas, stiprūs vėjai.

„Tad žemių mieste padaugėjo“, – konstatuoja S. Vainauskas ir paaiškina, kad dulkės taip pat šluojamos su vandeniu – taip mažiau jų pakeliama į orą. Tačiau kai žemių ant asfalto ir šaligatvių susikaupia daugiau, būna, jog mechaninių šluotų drėkinimo nebepakanka.

Žvyruotos dangos Panevėžio gatvės, tokios kaip Sūkurio, periodiškai laistomos jau nuo gegužės mėnesio. P. Židonio nuotr.

Stebi, ar „neprakaituoja“

Situacija regiono keliuose kol kas dar irgi palanki – gelbėti asfalto dangos neprireikė.

Įmonės „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus atstovai teigia, jog esant aukštai oro temperatūrai kelio danga gali įkaisti net iki 50 laipsnių karščio. Tada ir ima minkštėti asfalte esantis bitumas.

Kelio danga tampa blizgi, minkšta, automobilių padangos formuoja provėžas – šį reiškinį kelininkai vadina asfalto prakaitavimu.

Įmonės specialistai nuolat stebi oro sąlygas ir kelių dangą bei vyksta į vietas, kur užfiksuojamas kelio dangos „prakaitavimas“.

„Tokiose vietose barstoma skaldelė padidina automobilių padangų sukibimą su kelio danga. Tenka pripažinti, kad dėl minkštėjančio bitumo galimos kelio dangos deformacijos susidaro provėžos, pailgėja stabdymo kelias – siekiama, kad vairuotojai išvengtų šių nepatogumų“, – teigia jie.