-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kol kas klinika dirba dviem pamainomis, darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. Į ją šeimos gydytojų atsiųstus karščiuojančius ligonius priima keturių medikų komanda – gydytojas, slaugytoja, jos padėjėjas ir rentgeno technologas. Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, norint užtikrinti, kad klinika dirbtų 8 val. per dieną, būtina turėti mažiausiai keturias specialistų komandas, jei išaugtų pacientų srautai ir darbo laiką tektų ilginti iki 12 val., prireiktų dar bent dviejų.
Savivaldybės atstovas pripažįsta, jog praktika parodė, kad surinkti medikus dirbti karštajame taške nėra paprasta. Skirti personalą dirbti klinikoje, į kurią siunčiami miesto ir rajono gyventojai, galintys būti užsikrėtę koronavirusu, iš 17-os Panevėžyje veikiančių privačių klinikų sutiko 10. Anot M. Burbos, atsisakiusiųjų dažniausias motyvas buvo, jog jų medikai patenka į rizikos grupę – yra vyresni nei 60-ies metų.
Karščiavimo klinikos koordinatoriumi paskirtas miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas mano, jog atsisakymų priežastys – ne vien rūpestis dėl medikų ir jų pacientų saugumo.
„Vienos klinikos nurodė priežastis, dėl ko negali prisijungti prie karščiavimo klinikos, bet buvo tokių, kurios ignoravo ir net neatsiliepė į prašymą“, – sako direktorius.
Anot jo, karščiavimo klinikoje medikams budėjimo grafikas sudarytas įvertinus, kiek jų tiesioginės darbovietės turi prisirašiusių pacientų: kuo jų mažiau, tuo budėjimai retesni. Didžiausias darbo krūvis teks miesto poliklinikai, nors joje iš 31 gydytojo net 22 – irgi vyresni nei 60-ies.
„Pandemija labai gerai parodė, kas vertas nešioti baltą chalatą. Buvo ir jaunų medikų, atsisakiusių dirbti karščiavimo klinikoje. Didžioji dalis klinikų susidūrė su tokiu nenoru, mūsų poliklinika taip pat. Čia prievartos nėra, bet jei pasirinkom tokią profesiją, privalome eiti į šito karo priešakines linijas. Kas būtų, jei ligoninėje medikai atsisakytų dirbti bijodami pavojaus?“ – pabrėžė K. Valantinas.
Mobiliajame punkte iš viso paimti 637 mėginiai. Iš ištirtųjų 13-os atsakymai – teigiami. P. Židonio nuotr.
Visgi žinia, kad teks dirbti karščiavimo klinikoje, o po kelių valandų budėjimo joje vėl grįžti prie savo įprasto darbo, kai kuriems Panevėžio medikams sukėlė nerimą, kad šitaip gali būti platinamas užkratas. Jie kreipėsi į žiniasklaidą pasipiktinę, jog karščiavimo klinikai skirtos patalpos irgi nėra visiškai atskirtos, dėl to virusas gali būti lengvai pernešamas tiek medikams, tiek ir poliklinikoje apsilankiusiems asmenims.
Savivaldybė ketino karščiavimo kliniką įkurti nenaudojamame pastate A. Jakšto gatvėje. Visgi, pasak M. Burbos, planus skubiai teko koreguoti negavus kilnojamojo rentgeno aparato.
Sveikatos poskyrio vedėjas tvirtina, jog klinikos patalpos yra tinkamai izoliuotos nuo likusios poliklinikos dalies, o joje dirbantieji aprūpinti visomis apsaugos priemonėmis.
„Teisingai naudojant apsaugos priemones, medikams tikimybė užsikrėsti minimali, kaip ir kitose gydymo įstaigose. Tokios pačios apsaugos priemonės naudojamos ir karščiavimo klinikoje, ir ligoninės priimamajame“, – pabrėžė Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas.
Karščiavimo klinika veikia vien geranoriškumo principu. Pasak M. Burbos, ją po savo stogu įkurdinusi miesto poliklinika iš savo kišenės dengia dezinfekcijos, apsaugos priemonių, taip pat kraujo tyrimų išlaidas. Klinikoje budintiems medikams už darbą moka jų pačių tiesioginės darbovietės – šeimos klinikos.
Panevėžio savivaldybė viliasi, jog tokioms pandemijos metu atsiradusioms naujoms gydymo įstaigoms vis dėlto valstybė suras lėšų. Panevėžys per Savivaldybių asociaciją kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas numatyti finansavimą karščiavimo klinikų veiklai.
„Tikiuosi, ministerija spręs tą klausimą, o šiuo metu daugelis veiksmų atliekama pagal esamą situaciją ir turimus išteklius“, – sako M. Burba.
Nemuno g. poliklinikoje įrengtoje karščiavimo klinikoje priimami 18–60 metų Panevėžio miesto bei rajono gyventojai, turintys elektroninį siuntimą iš šeimos gydytojo dėl bent vieno iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų (kosulio, gerklės skausmo, pasunkėjusio kvėpavimo) bei karščiavimo – kai temperatūra 37,8 laipsnio ir aukštesnė. Su gavusiais gydytojo siuntimą pacientais susisiekia ir atvykimo laiką paskiria klinikos koordinatorius. Į karščiavimo kliniką atvykti privaloma ne vėliau kaip 10 min. iki paskirto laiko, atvažiavus negalima lipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nenurodoma kitaip.
Atvykusiems į karščiavimo kliniką pirmiausia matuojama temperatūra, atliekamas bendras kraujo, CRB reaktyvinio baltymo bei krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimai. Taip pat paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronaviruso infekcijos.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad tie, kam pasireiškia lengvi peršalimo simptomai, neturėtų būti siunčiami į šitą kliniką. Tokiu atveju žmonės gydosi namuose arba gali būti siunčiami į mobilųjį punktą išsitirti. Į šitą kliniką siunčiami sunkiau sergantieji, kai šeimos gydytojams kyla įtarimų, kad reikalinga išsamesnė apžiūra. Tai dalis ligoninės darbo, kad būtų sumažinti srautai priimamajame“, – pabrėžė M. Burba.
Prastai pasijutę vyresni kaip 60 metų gyventojai turi skambinti šeimos gydytojui, o jo ne darbo valandomis – greitajai medicinos pagalbai.
Įtariamiems užsikrėtus koronavirusu pacientams iš visos Panevėžio apskrities tyrimai atliekami ir mobiliajame punkte, įrengtame „Cido“ arenos pašonėje. Nuo kovo 25 iki balandžio 6 d. imtinai šiame punkte paimti 637 mėginiai. M. Burbos teigimu, dar neturima trijų pastarųjų dienų atsakymų. Iš ištirtųjų 13-os atsakymai buvo teigiami.
