-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokia liaudies prognozė šiais laikais iš esmės nebeaktuali, o gamta didesnio atokvėpio nežada – kais iki 33–34 laipsnių.
Karštis alina ne tik žmones. Jis jau darosi grėsmingas ir senkančių vandens telkinių gyvūnijai.
Panevėžio savivaldybės ekologės Rūtos Taučikienės teigimu, ateinančią savaitę aplinkosaugininkai imsis matuoti deguonies lygį kai kuriuose rajono vandens telkiniuose, užsuks ir į miesto Senvagę.
Kol kas, pasak specialistės, pranešimų apie gaištančias žuvis Savivaldybė nėra sulaukusi.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič konstatuoja: Nevėžyje vandens mažėja.
Nevėžio upėje vandens lygis šiuo metu yra 30 centimetrų, o vidutinis būna 79, ir vanduo neįtikėtinai šiltas – siekia net 24 laipsnius.
„Įsivaizduokite, ką jaučia žuvys, kai paryčiui nebelieka deguonies? Jos turi kilti į paviršių, žiopčioti.“
E. Bukelskis
Visgi, pasak specialistės, hidrologinė sausra Nevėžio dar nepasiekusi.
„Turėjome gražią žiemą su sniegu, tad upių vandeningumas liko didesnis. Tas ir gelbsti“, – sako J. Brastovickytė-Stankevič.
O Lėvenyje ir Sanžilėje ties Bernatoniais vandens lygis jau arti hidrologinės sausros. Ir šiose upėse vandens temperatūra aukšta – 26 laipsniai.
Pasak specialistės, Lietuvoje keičiasi klimatas ir tai lemia ekstremalesnius orus, kai aukšta temperatūra, kyla didžiulės liūtys, per kurias išlyja mėnesio kritulių norma, tačiau šis vanduo nepapildo upių arba papildo tik labai trumpai.
Pokyčiai Lietuvos vandens telkiniuose ne į gera jų gyvūnijai. Pasak J. Brastovickytės-Stankevič, kritiškiausia ten, kur upių pakrantės valomos, pašalinant pavėsį teikiančius medžius. Tuomet, hidrologės teigimu, vanduo greičiau garuoja, jo lygis krenta, o temperatūra auga. Kuo šiltesnis vanduo, tuo daugiau auga vandens augalų, naktį skleidžiančių anglies dioksidą. Pradėjus intensyviai augti žolėms, sumažėja srovė, vanduo užsistovi, o jam įkaitus sumažėja deguonies tirpumas vandenyje.
Tikimybės, kad greitu laiku situacija pagerės, hidrologė nemato.
„Šiuo metu prognozuojame tolesnį vandens lygio kritimą, vandens šilimą. Tikimės, kad taip greitai dar nebus hidrologinės sausros, bet jau esame ties riba“, – sako J. Brastovickytė-Stankevič.
Upėms nusekus ir rekordiškai įšilus, specialistai jau skambina pavojaus varpais: žuvys pradeda dusti. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Vilniaus universiteto Biomokslų instituto docentas dr. Egidijus Bukelskis, planuojantis atvykti tyrinėti žuvų išteklius keliuose Panevėžio rajono tvenkiniuose, sako, kad prieš gamtos netikėtumus vasarą žmogus bejėgis.
„Žmogus papildyti vandens deguonimi negali. Dėl mažo deguonies tirpumo vandenyje nelabai ką pasieksime vasarą aeruodami“, – teigia E. Bukelskis.
Pasak ichtiologo, esant žemai temperatūrai litre vandens ištirpsta 14 ar truputį daugiau miligramų deguonies. Vasarą, kylant vandens temperatūrai, deguonies tirpumas mažėja.
„Kuršių mariose vandens temperatūra 25 laipsniai. Įsivaizduokite, ką jaučia žuvys, kai paryčiui nebelieka deguonies? Jos turi kilti į paviršių, žiopčioti“, – pasakoja ichtiologas.
Įprastą lietuvišką vasarą upių vandens temperatūra tesiekia 15–17 laipsnių šilumos, o dabar jau visuose telkiniuose perkopusi 20. Tokios sąlygos, pasak E. Bukelskio, pavojingiausios lepesnėms, ypač lašišinėms, žuvims.
Anot docento, panevėžiečiai gali guostis nors tuo, kad šis kraštas nėra ežeringas – dauguma tvenkinių turi pralaidą į upę.
„Tokie tvenkiniai pratakūs ir tai išsigelbėjimas žuvims. Pralaidos į upę giliausioje vietoje susidaro bent du temperatūriniai sluoksniai. Žemesniajame temperatūra gali būti apie 12 laipsnių ar mažiau. Ten susitelkusios žuvys gali ramiai sulaukti rudens“, – pasakojo žinovas.
