Karjerą stato iš spalvingų kaladėlių

Iš Panevėžio kilusiam Danui Paškauskui tikriausiai pavydėtų kiekvienas vaikas. Panevėžietis dirba pasaulinio garso kompanijoje „Lego“, kurios gaminamų žaislų apsuptyje užaugo ne viena karta. Jei manote, jog spalvingos „Lego“ kaladėlės ir rimta profesinė karjera – nesuderinami, jūs neabejotinai klystate.

Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną skubate į darbą su tokiu pat jauduliu, kokiu vaikai po pamokų skrieja namo žaisti su mėgstamu žaislu. Tokios yra panevėžiečio, jaunesniojo inovacijų dizainerio 32-ejų Dano Paškausko dienos bendrovėje „Lego Group“. Danas sėkmingai karjeros laiptais kopia spalvotų konstruktorių kaladėlių karalystėje Danijoje ir svajoja, jog vieną dieną savo patirtį galės pritaikyti gimtinėje.

D. Paškauskas neabejoja, jog išradėju ir kūrėju gali būti kiekvienas. Bent jau taip byloja jo asmeninė patirtis. Diplomuotas programuotojas turi atsakymą, ką daryti ir kur semtis žinių, jei domina robotika, inžinerija, mechanika ir norisi tapti jaunuoju mokslininku.

Danas sako, jog jo kelias technologijų srityje tarsi buvo nulemtas iš anksto. Dar sėdėdamas mokyklos suole puikiai žinojo, ko nori iš gyvenimo ir kur realizuoti galvoje susikaupusias idėjas. To tikslingai ir siekė.

Kaip pats sako, eidamas inovatyviu skandinavišku keliu, D. Paškauskas įstojo į automatikos sistemų valdymo studijas viename seniausių Danijos universitetų Alborge.

Laimingas atsitiktinumas, o gal labiau sistemingas darbas lėmė, jog šiuo metu panevėžietis darbuojasi centrinėje „Lego“ būstinėje Bilunde ir testuoja programuojamus robotų konstrukcijos rinkinius.

Galimybė išlikti vaiku

Danas juokiasi, jog nors yra suaugęs, kasdien darbe priverstas mąstyti kaip septynmetis. Juk būtent tokio amžiaus auditorijai skirta jo kūryba. Panevėžiečio tikslas – sukurti jau 87-erius metus gyvuojančio „Lego“ kūrybinio žaidimo ateitį.

„Tikriausiai ne kartą teko girdėti posakį „nesubrendęs, vaikiškas, suvaikėjęs“. Visus šiuos žodžius žmonės dažniausiai vartoja norėdami sukritikuoti. Tačiau aš manau, kad yra dvi vaikiškumo pusės: ir „bijau, nedrįstu, nemoku“, ir „pabandysiu, įdomu, surizikuosiu“. Mano darbas – retas atvejis, kai vaiko mąstymas ir elgesys gali būti naudingi“, – šypteli programuotojas.

Danas Paškauskas sėkmingai karjeros laiptais kopia spalvotų konstruktorių kaladėlių karalystėje Danijoje.

Danas pabrėžia, kad bet kokiame darbe itin svarbu turėti prasmingą tikslą. Anot jo, visai nesvarbu, jei jo siekiant daug kartų teks klysti, klupti ir vėl stotis.

„Geras sprendimas – patirties rezultatas, o patirtis ateina per blogus sprendimus“, – ne kartą teko įsitikinti D. Paškauskui.

Programuotojas dabar taip atsidavęs darbui „Lego“ bendrovėje, jog galėtų apie jį kalbėti valandų valandas. O ir papasakoti tikrai turi ką. Tačiau tai, jog dirba bene labiausiai įslaptintoje verslo plėtros srityje, neleidžia atvirauti. Visgi Danas džiaugiasi darbo kultūra įmonėje, galimybe kurti, tobulėti ir įgyvendinti idėjas.

„Vienas dalykas, kurį galiu jums pasakyti, yra tai, jog mano, kaip programuotojo bei kūrėjo, istorija apima nemažą dalį „Lego“ būstinės pastato“, – šypsosi panevėžietis.

Galima pamanyti, jog D. Paškauskas karjerą konstruktorių pasaulyje skrupulingai planavo nuo pat pradžių, tačiau pats tikina, jog taip nėra.

„Aš esu „Lego“ tik dėl sunkaus darbo ir kiek netikėtos sėkmės“, – šypteli programuotojas.

Visiškai slaptai

Šiuo metu D. Paškauskas gyvena ant lagaminų tikrąja to žodžio prasme. Su kitais konstruktorių entuziastais jis keliauja po pasaulį, kad parodytų savo kūrybą ir įkvėptų kitus. Tarp Dano krypčių buvo ir Pasaulio robotikos olimpiada Abu Dabyje 2011-aisiais, Kvala Lampūre 2012-aisias, Džakartoje 2013-aisiais, kasmetiniai čempionatai Sent Luise. Šiuose renginiuose D. Paškauskas su komanda dažniausiai pristato keletą didesnių savo kūrinių ir stengiasi numatyti galimą sėkmę ar nesėkmę rinkoje.

Kai viešėjo renginyje Abu Dabyje, „Lego“ pakvietė Daną į susitikimą su robotikos entuziastais ir paskelbė, kad ieško dvylikos žmonių, kurie taps „Lego Mindstorms“ ekspertų grupe.

„Tai buvo grupė, glaudžiai bendradarbiaujanti su „Lego“ kuriant naujus produktus. Aš buvau įtrauktas į ją“, – pasakoja D. Paškauskas.

Pirmą kartą „Lego“ būstinės Bilunde duris dabartinis inovacijų dizaineris pravėrė prieš septynerius metus. Jo užduotis tąkart buvo ištirti, kaip sėkmingai integruoti naująjį „Lego“ produktą su išmaniaisiais telefonais.

„Tikrai negaliu apibūdinti jausmo, kurį patyriau tą dieną, kai atsisėdau prie savo stalo „Lego“ būstinėje. Atrodo, jog visą gyvenimą pradėjau skaičiuoti būtent nuo tos dienos“, – darbo pradžią milžiniškoje ir pasaulinį pripažinimą pelniusioje įmonėje prisimena D. Paškauskas.

Danas pasakoja, jog tąkart gavo prieigą prie ankstyvųjų prototipų nuotraukų ir vaizdo įrašų, o kūrimo metu diskutavo apie įvairius dar tik pasirodysiančio produkto aspektus.

„Tai buvo labai jaudinantis laikas. Juk buvau tik tarp keliolikos atrinktų žmonių, apskritai ką nors žinančių apie šį projektą“, – neeiline sėkme džiaugiasi programuotojas.

Pasak jo, tai iki šiol yra didžiausias „Lego“ projektas, kuriame jam kada teko dalyvauti, ir, žinoma, pats sudėtingiausias.

Kai baigė automatikos studijas, Danas buvo priimtas į „Lego“ bendrovę visu etatu. Dabar jo veikla kompiuterių inžinerijos srityje apima darbą su rinkoje jau esamu „Lego“ produktu.

„Norėčiau papasakoti daugiau apie paskutinį savo projektą, bet tuomet prarasčiau darbą. Tiesiog žaisdami su „Lego“ ir robotais prisiminkite, jog prie to bent maža dalele prisidėjau ir aš“, – šypteli kuklus panevėžietis.

Kūrybos laisvė

Danas gimė ir augo Panevėžyje. Jo tėtis buvo mechanikas, o mama – floristė, tad užaugo labai kūrybingoje ir gana meistriškoje aplinkoje.

„Kai tėtis remontuodavo namą, aš visada pats pirmas prisistatydavau jam padėti. Beje, ankstyvame amžiuje jau buvau supažindintas ir su garsiosiomis „Lego“ figūrėlėmis, tad greitai pradėjau kurti aukštus bokštus ir namus“, – pažintį su konstruktorių pasauliu prisimena Danas.

Kai vaikų taip mėgstamos „Lego Duplo“ kaladėlės D. Paškauskui tapo per „ankštos“, jis perėjo prie sudėtingesnių „Lego City“ komplektų, kuriais buvo galima kurti kur kas detalesnius modelius.

„Nors man labai patiko mano „Lego City“ rinkiniai, matyt, reikėjo dar kažko daugiau. Ir šį poreikį patenkino „Lego Technic“ rinkiniai. O ten jau ašys, krumpliaračiai, pneumatika ir, galiausiai, varikliai“, – vardija užkietėjęs konstruotojas.

Anot D. Paškausko, būtent „Lego“ suteikiama kūrybos laisvė jam atvėrė visiškai naują pasaulį.

Nenuorama programuotojas

Tiesa, D. Paškauskas skuba patikinti vaikystėje nebuvęs visiškas „Lego“ fanatikas, kuris nieko daugiau gyvenime nepastebi ir neveikia. Kaip ir visi vaikai, mėgo leisti laiką lauke.

„Galima sakyti, kad konstruktoriai buvo mano vakarų ir lietingų dienų veikla. Taigi, ačiū Dievui, kad Lietuva yra gana lietinga šalis“, – juokiasi D. Paškauskas.

Danas prisimena, jog su didžiausiu malonumu per vasaros atostogas skubėdavo pas močiutę į kaimą Biržų rajone. Ten galėjo nevaržomas lakstyti ir tyrinėti miškus, laukus, supančius močiutės namus. Ypač jam patiko statyti namelius medyje.

D. Paškausko veikla kompiuterių inžinerijos srityje apima darbą su rinkoje jau esamu „Lego“ produktu.

„Mano mama netgi turi istoriją, kurią dažnai pasakoja žmonėms. Ji gana gerai mane apibūdina. Kartą mums būnant kaime įbėgau į kambarį ir paklausiau, kaip aukštai į medį man leista lipti. Vėliau savo atsakymo mama labai gailėjosi. Ji pasakė, kad man leidžiama lipti taip aukštai, kad galėčiau saugiai nulipti. Tik vėliau pamatė, kad saugumą įsivaizdavau visai kitaip nei ji ir kasdien kabodavau ant tokių plonų medžio šakų, kur paprastai galėjo tupėti tik paukščiai“, – iš savo pramuštgalviškumo dabar juokiasi D. Paškauskas.

Nutrūktgalviškas veiklas D. Paškauskas sėkmingai derino su rimtu jaunojo programuotojo įvaizdžiu. Savarankiškai mokėsi programuoti interneto svetaines, naudodamas HTML, PHP ir MySQL. Tuomet tai buvo vienas lengviausių būdų pačiam išmokti programuoti.

„Įstojęs į universitetą Danijoje jau pirmaisiais metais buvau supažindintas su „Mindstorms RCX“. Šis neįtikėtinas žaislas ir sugrąžino mano meilę „Lego“, – sako D. Paškauskas.

Universitete Danas sutiko dabar jau gerą bičiulį, kuris aistringai domėjosi programuojamu „Lego“. Kartu praleido ne vieną bemiegį savaitgalį kurdami „Lego“ robotus.

„Sujungėme savo jėgas bei žinias ir pradėjome kurti nuostabius dalykus su „Lego Mindstorms“. Kūrėme robotus ir būtent tai padėjo atkreipti bendrovės dėmesį“, – pasakoja programuotojas.

Tuomet Danas su draugu buvo pakviesti parodyti savo kurtus konstruktorius „Lego World“ renginyje Olandijoje. Ši sėkminga patirtis atvėrė akis į visiškai naują pasaulį, kuriame karaliavo robotai.

„Abu buvome įtraukti į grupę, vadinamą MCP (Mindstorms Community Partner), kurioje atrinktų suaugusiųjų vartotojų grupė aptaria produktą ir jo ateitį su „Lego“ kūrėjais“, – pasakoja D. Paškauskas.

Tiki Panevėžio sėkme

Nors šiuo metu darbo reikalas D. Paškauskas blaškosi po visą pasaulį, visgi ateitį sieja su Lietuva. Neabejoja, jog svetur įgytą konstravimo patirtį galės lengvai pritaikyti gimtinėje. Galbūt netgi Panevėžyje. Danas svarsto gimtajam miestui pasiūlyti savo patirtį ir bendradarbiauti su Panevėžio inovacijų kūrėjais – Mechatronikos centru, Kauno technologijos universiteto filialu.

D. Paškauskas neabejoja, kad Panevėžio ambicijos tapti robotų miestu ir pakartoti danišką Odensės sėkmės istoriją yra netgi labai apčiuopiamos.

Trečiasis pagal dydį Danijos miestas, kuriame gyvena apie 200 tūkst. gyventojų, po 2008–2009 metų finansinės krizės patyrė didelių ekonominių sunkumų, nes čia užsidarė laivų statykla ir keli tūkstančiai miesto gyventojų neteko darbo. Tačiau Odensė sugebėjo ne tik išspręsti savo problemas, bet ir pakilti aukštyn, tapdama tarptautiniu robotikos centru.

Pasak Dano, kad Panevėžys sugebės perimti gerąją Odensės patirtį ir įgyvendinti ambicingą miesto viziją, yra netgi labai realu. Pasak jo, jau dabar šioje srityje dirba sėkmingi ir miestui atsidavę mokslininkai.

Kadangi Danas darbo reikalas pats ne kartą lankėsi Odensėje ir yra puikiai susipažinęs su šio, vienu metu kapituliavusio, miesto istorija, sako, jog toks atsinaujinimas ir virsmas į robotikos, aukštųjų technologijų miestą įvyko dėl sėkmingo bendradarbiavimo tarp miesto vadovų, švietimo institucijų ir privačių verslo įmonių.

„Smagu, kad laiku buvo pastebėta robotika, kuri sparčiai plečia įvairias pramonės sritis. Juk automatizacija pramonėje darosi vis labiau svarbi. Jei turime ketinimų Panevėžį paversti sėkmingai gyvuojančiu robotų miestu, turime neišvengiamai automatizuoti procesus. Šiandien prieinami įvairūs modernūs išradimai ir sprendimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose“, – sako D. Paškauskas.