Kariuomenė švenčia gimtadienį

Šiandien kariuomenė mini 99-ąsias atkūrimo metines ir Lietuvos kariuomenės dieną.

1918 metų vasarį paskelbus nepriklausomybę, manyta, kad šaliai kariuomenė nereikalinga – kariauti nesirengta su niekuo, tačiau netrukus aplinkybės privertė apsigalvoti. 1918 m. lapkričio 23 dieną tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo buvo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.

Sąlygos buvo itin sudėtingos. Jau netrukus nepriklausomybės gynėjai turėjo stoti ginti savo šalies.

Panevėžyje šiemet Kariuomenės diena minėta Karaliaus Mindaugo husarų batalione, kur susirinko gausus moksleivių būrys, miestelėnai, karių artimieji.

Bataliono vadas pulkininkas leitenantas Rolandas Putnikas teigė, kad kariai dalyvauja daugelyje miesto švenčių, tarp jų ir miesto gimtadienyje, o šią šventę norėjo paminėti savo batalione, čia kartu su panevėžiečiais ir svečiais švęsti kariuomenės gimtadienį.

„Šiemet visus pasikvietėme pas save. Pagalvojome, kad mūsų gimtadienis, tai tegul pas mus visi atvažiuoja pasveikinti“, – juokavo jis.

Po iškilmingos rikiuotės, per kurią kariai išklausė sveikinimų, buvo apdovanoti padėkomis, pasižymėjimo ženklais, kai kam suteikti aukštesni laipsniai, svečiai pakviesti susipažinti su kariuomenės struktūra, pažiūrėti, kaip gyvenama, kur miegama, valgoma, apžiūrėti turimą ginkluotę.

Pasak R. Putniko, tai paskutinis dviženklis kariuomenės gimtadienis, nes kitais metais bus minimas šimtmečio jubiliejus. Jis džiaugėsi kariais.

„Šiąnakt grįžo 150 mūsų karių iš Vokietijoje vykusių didelių mokymų, kur mūsiškiai buvo britų bataliono dalis kartu su britais, danais. Pats buvau nuvykęs jų aplankyti ir tikrai jie atrodė šauniai , – gyrė puikiai mokymuose pasirodžiusius karius vadas. – Lietuvos ir husarų vardas bus žinomas daugiau vietų ir daugiau dalinių“.

Galerija

Vado teigimu, šauktiniai kariai irgi puikūs. Kariuomenės dienos išvakarėse jie įveikė „Husaro taką“ ir gavo teisę nešioti beretes.

„Kiekvieną dieną mes tobulėjame, mokomės ir kartu stiprėjame, o jūs tampate saugesni“, – sakė R. Putnikas.

Svarbi patirtis

Į šventę su šeima atvykęs panevėžietis Aurimas prisipažino anksčiau niekada ne tik nesilankęs batalione, bet ir nedalyvavęs panašioje šventėje. Tad viskas buvo įdomu.

„Pirmą kartą čia esu ir vaikus atvežėme pasižiūrėti. Įdomu viską pamatyti“, – sakė jis.

Istorijos mokytojas Dainius Drumžlys dirba dviejose mokyklose – Kėdainių rajono Truskavos pagrindinėje mokykloje ir Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinėje. Jis pasakoja, kad iš Kėdainių rajono atsivežė 4–10 klasių mokinius, o kolegė iš Žibartonių – 9–10 klasių moksleivius.

Mokytojas pasakojo, kad dvejus metus iš eilės su mokiniais važiuodavo į Ruklą, tačiau ne Kariuomenės dieną. Šiais metais Truskavos pagrindinė mokykla organizuoja pilietiškumo dieną ir pilietiškumas atskleidžiamas labiau per krašto gynybą, kariuomenę. Be to, ketverius metus vaikšto į pėsčiųjų žygius. D. Drumžlys pasakojo, kad tokios išvykos, susitikimai su kariais visų pirma svarbu dėl motyvacijos.

„Naujoji karta gyvena visiškai kitoje informacinėje erdvėje negu mes – nei jie televizorių žiūri, nei tuose pačius portaluose kaip mes lankosi“, – sakė mokytojas.

Jo teigimu, yra džiugių virsmų, kai žmonės, paprasčiausiai pasivaikščioję, pasižiūrėję, apskritai pradeda domėtis istorija, žygiais, kai kas savarankiškai tampa jaunaisiais šauliais

„Žmogus, kuris, atrodo, lyg niekuo nesuinteresuotas, išskyrus kažkokias nereikšmingas veiklas, staiga atranda, kas jį domina. Tokie dalykai motyvuoja tuo užsiimti“, – prisipažino D. Drumžlys.

Vėliau jie patys pasiskaito, pasimoko, pasižiūri.

„Atrodo jau viską žino tie mūsų vaikučiai, o atranda daug įdomių dalykų, apie kuriuos net neįsivaizdavo, kad tokie egzistuoja, – sakė norėjęs parodyti moksleiviams, kaip kariuomenė atrodo iš arti, mokytojas, – Kalbėkime atvirai – kariuomenė antrus metus vien iš savanorių susirenka šauktinius. Atrodo, kad užauginsiu dar vieną kartą, kuri irgi, matyt, ateis savo noru – aš taip tikiuosi“.