-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kova dėl automobilių stovėjimo vietų daugiabučių kiemuose – kone visų Panevėžio miegamųjų kvartalų problema.
Tačiau vienuose po truputį atsiranda naujų automobilių stovėjimo aikštelių, kitur – jų mažėja.
Į verslininkų rankas perėjus Migracijos departamento pastatams K. Binkio gatvėje kartu su nemenka automobilių stovėjimo aikštele, ankštame Tulpių mikrorajone automobiliais liko užkištos ir žaliosios vejos, ir sporto aikštynai.
Nors daugiabučių pirmininkai piktinasi, kad pavasarį iš prižiūrimų vejų teliks tik arimai, tačiau naujų automobilių stovėjimo vietų bendrijos įrengti nepuola.
Tulpių kvartalo 18-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkės Onos Riaubaitės teigimu, automobilių stovėjimo vietų problema šiame gana tankiai apgyvendintame mikrorajone – ypač opi.
Kai kurie net ir šimto butų namai teturi vos po kelias stovėjimo vietas.
Jų dar sumažėjo prieš keletą metų uždraudus automobilius statyti Nemuno gatvėje, o šiemet pavasarį apmokestinus ir stovėjimo aikštelę prie „Kalnapilio“ arenos.
Dabar joje nemokamai automobilį galima palikti tik nuo 22 valandos iki 10 valandos ryto. Už automobilio stovėjimą visą dieną reikėtų sumokėti po 3,6 euro.
Stovėjimo vietų sumažėjo ir Panevėžio savivaldybei pakeitus važiavimo tvarką Aido, K. Binkio, Švyturio, D. Poškos gatvėmis, Rašytojų aikšte.
Ratuoti šio mikrorajono gyventojai neteko ir buvusio Migracijos departamento K. Binkio gatvėje aikštelės.
„Kai pastatą ir sklypą nupirkę nauji savininkai ėmė viską šluoti nuo žemės paviršiaus, daugiabučių kiemuose prasidėjo tikras chaosas. Kas kur nori, ten ir palieka automobilius. Kreipiausi ir į policiją, ir į aplinkos apsaugą, bet situacija negerėja“, – guodėsi O. Riaubaitė.
P. Židonio nuotr.
Pasak namo pirmininkės, Tulpių kvartale dar sumažėjus stovėjimo vietų, net brangūs džipai nesibodi važiuoti per pievą, palikdami giliausias provėžas.
Įžūlesni vairuotojai automobilius drąsiai rikiuoja krepšinio ar vaikų žaidimų aikštelėse.
„Atvykę pareigūnai užfiksavo pažeidėjus, bet nesu garantuota, ar jie bent sulaukė baudos, nes ten vis dar paliekami automobiliai. Po vasarą praūžusios audros kieme buvo išversti medžiai, niekas nebetrukdo važiuoti žaliąja veja, tad visi ir pradėjo važinėti. Kas liks iš pievelės pavasarį?“ – nerimauja O. Riaubaitė.
Bendrijos pirmininkės teigimu, vakarais po daugiabučio langais esančioje krepšinio aikštelėje pririkiuota ir per dešimt automobilių, nors jie – ne šio namo gyventojų.
„Dar tokia pati asfaltuota krepšinio aikštelė yra prie Tulpių kvartalo 13-ojo namo. Ją gelbsti tai, kad aplink aikštelę gyventojai susmaigstė kuoliukus, mašinos nebegali važiuoti. Bet ir čia tik laiko klausimas, ar kas jų neištrauks“, – įžūliu vairuotojų elgesiu stebisi O. Riaubaitė.
Pirmininkės teigimu, Tulpių kvartalo 18-ojo namo aikštelėje telpa apie dvidešimt automobilių, o ratuotų kaimynų – apie tris dešimtis. Kai kurios šeimos turi ne po vieną transporto priemonę. Nors patiems savame kieme trūksta vietos, dažnai jame savo mašinas stato gretimų daugiabučių gyventojai, kurie jokios stovėjimo aikštelės neturi.
„Prieš kelerius metus kaimyninis Tulpių kvartalo 20-asis daugiabutis įsirengė papildomą automobilių stovėjimo aikštelę. Mokėjo nemažus pinigus, bet neatsigina prašalaičių. Vis tiek nėra garantijų, kad po darbo grįžęs žmogus ras vietą“, – pasakoja O. Riaubaitė.
Pirmininkės tvirtinimu, pagal detaliuosius planus kiekvienam namui numatyta galimybė įsirengti apie 6–10 papildomų vietų. Jos problemos neišspręstų, bet palengvintų situaciją. Tik bėda, kad tokiam projektui reikia gauti daugiau kaip pusės gyventojų sutikimą.
Be to, aikštelių plėtra – nepigus malonumas. Namo pirmininkė skaičiavusi, kad vos šešios papildomos automobilių stovėjimo vietos jų daugiabučiui atsieitų keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Įsisukame į užburtą ratą – žmonės nenori investuoti didžiulių pinigų į aikštelių plėtrą. Vieni atsisako, nes patys nevairuoja, kiti – kad per brangu, dar treti todėl, kad nėra garantijų, jog po darbo ras vietą savo automobiliui“, – paaiškina O. Riaubaitė.
Kas turėtų įsikurti Tulpių kvartalo daugiabučių kaimynystėje vietoj buvusio Migracijos departamento, kol kas neatskleidžiama.
K. Binkio gatvėje stūksantis buvęs policijos pastatas, kuriame pastaraisiais metais veikė Migracijos departamento skyrius, parduotas iš pirmo karto.
Turto banko skelbtame aukcione daugiau ne 1700 kv. m patalpos su 0,9 ha sklypu nupirktos už 675 tūkst. eurų.
Aukcionas sulaukė tik vieno dalyvio. Jis valstybės turtą įsigijo už prašytą pradinę kainą.
Registrų centro duomenimis, pastatų kompleksą nupirko Lietuvos didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos, sandėliavimo ir nekilnojamojo turto nuomos įmonė „Rivona“, priklausanti „Norfos“ įmonių grupei.
Nors senieji pastatai jau baigiami griauti, apie tai, kas galėtų atsirasti vietoj jų, kol kas neskelbiama.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis apie planus čia atidaryti prekybos centrą kol kas nekalba.
„Bendrovė paprastai iš anksto neskelbia apie statybų eigą. Informacija visuomenei ir žurnalistams pateikiama, kai yra žinoma konkreti prekybos centro atidarymo data“, – komentavo D. Ryliškis.
P. Židonio nuotr.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji statybos inžinierė Ernesta Čebienė teigė, kad užklausų dėl automobilių aikštelių plėtros sulaukiama nemažai, tačiau tik vienetai daugiabučių imasi konkrečių darbų.
„Sunku pasakyti kodėl, bet tikriausiai viena iš priežasčių – sunku surinkti daugumos gyventojų pritarimą“, – svarsto E. Čebienė.
Bendrijos turi savo lėšomis parengti projektą, tik vėliau šios išlaidos kompensuojamos.
Kiek gali kainuoti automobilių stovėjimo aikštelė, anot Savivaldybės atstovės, priklauso nuo po žeme esančių inžinerinių tinklų ir daug kitų faktorių.
Vienos daugiabučių bendrijos renkasi aikšteles įrengti tik savo lėšomis, kitos – prisidedant Savivaldybei.
Savivaldybė kompensuoja net 70 proc. visos aikštelės kainos. Tiesa, jeigu šioji įrengiama su tokia parama, ji yra bendro naudojimo, vadinasi, tokioje aikštelėje automobilius turi teisę statyti ne tik šio namo gyventojai, bet ir visi norintieji.
Tik savomis lėšomis aikštelę įrengęs daugiabutis gali statyti užtvarus, įkalti kuoliukus, kabinti grandines ar imtis kitų priemonių, apsaugančių nuo prašalaičių.
„Kokia dalis gyventojų prašo prisidėti Savivaldybės, o kiek namų aikšteles įsirengia tik savo lėšomis, sunku pasakyti – kai žmonės iniciatyvos imasi savarankiškai, ši informacija ne visuomet mus pasiekia. Stovėjimo vietų trūkumas – ne tik Panevėžio, bet ir kitų didžiųjų miestų problema. O kaip ją spręsti – savo lėšomis ar prisidedant Savivaldybei, kiekviena namo bendrija pati nutaria“, – sakė E. Čebienė.
