Spartų gyvenimo tempą sustabdęs karantinas verčia koreguoti kasdienius įpročius.

Karantinas prasidėjo: verslas ruošiasi iššūkiams

Karantinas prasidėjo: verslas ruošiasi iššūkiams

 

Dėl koronaviruso paskelbus griežtus apribojimus verslui, smulkios Panevėžio įmonės šią darbo savaitę pasitiko liūdnomis nuotaikomis. Mažiausiai iki kovo 30-osios visiems teks įprasti gyventi kitaip: be kavinių, knygynų, nebūtinų apsipirkimų, be pramogų.

Kirpyklos, kavinės, įvairios ne maisto prekių parduotuvėlės jau prieš porą savaičių pajuto klientų stygių, o dabar garsiai kalba apie miglotą perspektyvą ir didelį Lietuvos ekonomikos žingsnį atgal.

Nedidelė kavinukė Panevėžio centre, Kranto gatvėje, kaip ir visos maitinimo įmonės, nuo pirmadienio maistą gali teikti tik išsinešti. Taip verslininkai ir padarė, tačiau iki pirmadienio vidudienio kavinės darbuotojai nebuvo sulaukę nė vieno kliento.

„Esame pasiruošę užsakytą maistą paduoti per duris lankytojui, į vidų jo neįsileisime. Bet kol kas niekas dar neatėjo“, – apie karantino pradžią pasakojo administratorė Rūta.

Ji viena iš trijų kavinės darbuotojų, kurie liko dirbti įvedus apribojimus tokioms įmonėms. Iš viso čia dirba 11 žmonių. Dalis jų išėjo mokamų atostogų, kiti pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus vaikams prižiūrėti.

„Nebereikia mums ir karantino, žmonės į kavines nebeina jau porą savaičių. Tai nėra tokia vieta, kur visi žūtbūt brautųsi“, – sako Rūta.

Anot jos, kolektyvo nuotaikos išties pesimistinės. Jie netiki, kad karantinas po 2 savaičių baigsis. Veikiausiai smulkiajam verslui teks ieškoti rimtų sprendimų, kaip išsilaikyti.

Grįš nelegalus verslas

Kad pasaulinė pandemija perbraižys ir vietinio verslo žemėlapį, neabejoja pačiame Panevėžio centre veikiančio grožio salono vadovė Aušra Vitkuvienė. Po koronaviruso krizės, stilistės nuomone, daugelis jos profesijos atstovų dėl sukrėstos finansinės būklės vėl imsis darbo namuose, nelegaliai, kaip senais laikais.

„Baisu ir pagalvoti, kas mūsų laukia – norisi laisvą laiką išnaudoti namams, bet mintys neduoda ramybės“, – pripažįsta A. Vitkuvienė.

Jau penktadienį šis grožio salonas ryžosi apriboti savo darbą, mat panevėžiečiams pradėjus atšaukti vizitus, į jų vietą plūstelėjo emigrantai ir iš kelionių grįžę atostogautojai.

„Nėra ramu dirbti, kai supranti, kad kėdėje sėdi saviizoliacijoje turintis būti žmogus, grįžęs iš atostogų užsienyje. Negana to, jis dar ir visą šeimą atsiveda. Grožio salonas – lyg kokia pramoga tokiais pavojingais atvejais“, – stebisi salono vadovė.

Tokiomis sąlygomis, anot jos, užtikrinti saugumą tampa nebeįmanoma.

Šio grožio salono visos kirpėjos ir pati direktorė dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Lietuvoje paskelbus karantiną, jos savo paslaugas sustabdė. Nežinia, kuriam laikui grožio specialistės liko be pajamų – A. Vitkuvienė abejoja, kad situacija po 2 savaičių pasikeis.

„Pasiekia gandai, kad karantinas tęsis mažiausiai iki balandžio pabaigos. Gal per tą laiką kažką sugalvosim: tieksim dažus, kitas priemones į namus. Gaila tiek klientų, tiek ir pačių specialistų – aišku, kad po šios krizės grožio industrija Lietuvoje smarkiai atsisijos. Liūdna, bet tikėtina, kad po viso šito grožio paslaugos grįš į namus, taps nelegalios – juk norisi išgyventi“, – nuogąstauja A.Vitkuvienė.

Ištemps mėnesį

Be pajamų nuo šios savaitės liko Panevėžyje veikiančio fotopaslaugų centro kolektyvas. Jo direktorius ir žinomas fotografas Andrius Repšys svarsto, jog esamomis sąlygomis įmonė pajėgs išsilaikyti vos mėnesį.

„Turėjome užsidaryti ir nuo pirmadienio negauname jokių pajamų. Jeigu už jau suteiks paslaugas dar neatsiskaitę klientai ir sumokės, aš su darbuotojais išsilaikysiu kokį mėnesį. Kas laukia toliau – nežinau. Girdėjau, Italijoje valstybė uždarytų įmonių darbuotojams moka minimalų užmokestį. Jei pas mus taip nuspręstų, galėtume išgyventi, bet kad pas mus taip įvyktų, mažai tikiu“, – apie niūrias savo verslo perspektyvas kalba A. Repšys.

Jo įmonėje dirba trys darbuotojai. Daugelis įmonių jau nuo vakar išsiuntė darbuotojus atostogų – mokamų, o kai kurie net ir nemokamų. A. Repšys sako, jog tai būtų nesąžininga darbuotojų atžvilgiu. Bet jei įmonė nebeturės lėšų, pasak verslininko, gali tekti imtis ir radikalių priemonių.

Jei Vyriausybė karantino metu skirtų lėšų bent minimaliam darbuotojų išlaikymui, smulkusis verslininkas svarstytų laikinai imtis kitos veiklos: dirbti internetu iš namų. Tačiau kol tai įsivažiuotų, gali praeiti keli smulkiajam verslui lemtingi mėnesiai.

„Mes dirbame siauroje nišoje – spausdiname aukščiausios kokybės fotografijas parodoms. Mūsų darbus bet kuris pasaulio muziejus priimtų archyvuoti. Jau renginių draudimas mums didelis smūgis, bet kai tenka uždaryti ir parduotuvę, netenkame jokių pajamų“, – pasakojo A. Repšys.

Stoja tiekimas

Karantinas dėl koronaviruso palies ir dideles įmones – įsitikinęs Panevėžio bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.

Šioje įmonėje administracijos darbuotojai pagal galimybes išsiųsti dirbti iš namų, likusiesiems patariama kuo mažiau bendrauti, laikytis tarpusavio atstumų. Kasdienius pasitarimus internetinėje erdvėje rengia bendrovėje suburta koordinacinė vadovybės grupė.

Dar visai neseniai kavinėse klegėjęs šurmulys nutilo mažiausiai iki kovo 30-osios.

R. Petrausko teigimu, gamybos procesas kol kas nesikeičia. Išskirtiniams ir neatidėliotiniems atvejams įmonė lauke įrengė patalpas sergančiajam izoliuoti, kur šis lauktų greitosios medicinos pagalbos ekipažo. Gamybinės patalpos reguliariai vėdinamos, dezinfekuojamos,

„Ruošiamės ligos proveržiui ir jau dabar jaučiame pasekmes – dėl apribojimų trinka tiekimas iš užsienio, neatvyksta reikalingi komponentai“, – kalbėjo generalinis direktorius.

Per dieną ar dvi dienas situacija įmonėje, R. Petrausko nuomone, stabilizuosis, darbuotojai įpras prie kitokių darbo sąlygų, bet kokio masto poveikį galiausiai patirs bendrovė, pasak direktoriaus, kol kas sunku prognozuoti. Visgi, anot jo, koronaviruso pasaulinės pandemijos smūgį pajus tiek mažesni, tiek didesni verslai.

„Dabar stringa tiekimas, paskui gali įsijungti kiti faktoriai“, – mano vadovas.

Daug neaiškumų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė nuo pirmadienio ryto vos spėja atsiliepti į verslininkų skambučius. Šiame sektoriuje – nemažai panikos ir nežinios, kaip elgtis karantino metu.

„Toks atvejis Lietuvai pirmas po karų, tad, aišku, ir verslininkai, ir paprasti darbuotojai labai išsigandę. Nebespėju atsiliepti į skambučius, ir pati laukiu tiesioginio susisiekimo su šalies ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu“, – „Sekundei“ kalbėjo Z. Sorokienė.

Daugiausia klausimų pirmąją karantino dieną iškilo dėl turgaviečių darbo. Pasak asociacijos vadovės, turgaus prekeiviai pajuto dar didesnę nelygybę konkurencijoje su didžiaisiais prekybos centrais. Pastarieji greta maisto prekių toliau prekiauja ūkinėmis, higienos ir kitomis ne maisto prekėmis, o turgininkai tokios galimybės nebeturi.

„Policija šiandien tikrino turgaus tipo prekybos miestelį Kaune ir čia rado veikiantį higienos prekių skyrių. Liepta viską išnešti ir uždaryti. Valdžia ne viską numatė ir atvėrė dar didesnę nelygybę tarp smulkaus ir stambaus verslo“, – mano Z. Sorokienė.

Anot jos, kilusi suirutė parodo, kad Lietuva tinkamai nepasiruošė viruso plitimui, nors Kinijos pavyzdį matė jau tris mėnesius.

Valstybės vadovai žada kompensacijas verslui karantino metu, patvirtintas ekonomikos skatinimo planas, tačiau, Z. Sorokienės įsitikinimu, tokie dalykai turi būti itin detaliai apgalvoti, kad neliktų nuskriaustų.

„Jei kompensacijas mokės, tai jas turėtų gauti visos nuostolių sulauksiančios įmonės ir smulkieji verslininkai. Net ir dirbant pagal verslo liudijimą, pagal individualios veiklos pažymą prekiaujant turguje yra tam tikrų išlaidų, mokesčių, įsipareigojimų. Uždarius veiklą, visa tai nesustoja“, – teigė pirmininkė.

Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 procento.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų