-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šimtametes begriūvančias kapinių puošmenas Savivaldybė planavo restauruoti, tačiau tepavyko pagerinti avarinę jų būklę. Ką tik darbus užbaigę statybininkai atkreipė dėmesį, kad ant sutvarkyto, akį traukiančio kultūros paveldo ropščiasi paaugliai ir jau spėjo pridaryti žalos.
Dėl amžinos ramybės vietoje šėliojančių jaunųjų vandalų Savivaldybė rengiasi kreiptis į policiją. Jau sykį šias kapines nusiaubus nepilnamečiams, jų tėvams teko atlyginti žalą – pakloti milžiniškus pinigus.
Paskutinę kovo dieną baigtos tvarkyti spalį pradėtos ir visą žiemą buvusios uždengtos skulptūros, stūksančios senosiose miesto kapinaitėse Skaistakalnio parko prieigose.
Tačiau savaitgalį po jas palaipiojus ir gal net paspardžius paaugliams, statybininkai turėjo darbo dar ir pirmadienį.
Dabar akį ypač traukia išskirtinės raudonai rudos spalvos dviejų statulų postamentai.
Iš viso buvo tvarkomos trys statulos. Viena jų pastatyta ant tarpukariu Lietuvoje veikusios Šv. Zitos draugijos narių kapavietės. Ši skulptūra vaizduoja merginą su gėlių krepšeliu rankose. Bėgant metams krepšelio bemaž nebelikę, tik jį laikančių rankų fragmentai.
Kita skulptūra vaizduoja po kryžiumi palinkusį Kristų. Trečioji – stovintį Kristų, prie širdies priglaudusį ranką.
„Labiausiai mums kėlė nerimą Kristaus po kryžiumi skulptūra. Iš jos jau kyšojo metalo strypas. Neramu buvo, kad po šios žiemos iš statulos galėjo telikti cemento krūva“, – teigė miesto Savivaldybės paveldo specialistas Benjaminas Pučkis.
Šioms trims kultūros paveldo statusą turinčioms skulptūroms tvarkytojų ieškota net trejus metus.
Savivaldybė vieną po kito skelbė konkursus restauratoriams, tačiau iš šios gildijos niekas tokio darbo neapsiėmė.
„Restauruoti tas statulas reiškė nukelti jas nuo postamentų, tada supjaustyti gabalais, kad būtų sutvirtinta viduje esanti cementą laikanti armatūra“, – darbų subtilybes aiškino B. Pučkis.
Sutvirtinus metalą, restauruotos cementinės skulptūrų dalys būtų vėl sulipdomos į vientisą kūrinį.
Prieš šimtą ar daugiau metų šios senosiose kapinėse pastatytos skulptūros kurtos kalviui iš metalo pagaminus metalinį jų karkasą. Cemento statulų fragmentai buvo liejami, vėliau lipdomi vienas su kitu.
Statulai, vaizduojančiai Kristų po kryžiumi, grėsė virsti cemento krūva – iš jos jau kyšojo metalo strypai. P. Židonio nuotr.
Neprisikvietusi restauravimo specialistų, avarinės būklės skulptūras Savivaldybė patikėjo statybininkams, turintiems teisę dirbti su kultūros paveldo objektais. Tačiau ir šiems išrinkti konkursą prireikė skelbti net penkiskart.
Konkursą laimėjo ir darbus atliko Panevėžyje įsikūrusi statybų bendrovė. Kiek šie darbai kainavo miesto biudžetui, laikoma didele komercine paslaptimi. Pasak B. Pučkio, kaina neviešinama stengiantis išvengti problemų panašius konkursus skelbiant ateityje.
Atmosferos reiškinių daugelį metų veiktas statulas ir jų postamentus pirmiausia teko nuplauti vandeniu, sumaišytu su specialiais plovikliais.
Taip buvo pašalinta ant skulptūrų ir jų plyšiuose augusios kerpės, samanos ir kt. Vėliau skulptūros džiovintos pučiant karštą orą, o tada specialia medžiaga imtasi užtaisyti jų įtrūkimus. Skulptūros ir jų postamentai taip pat impregnuoti.
„Tokie sulopyti, apsaugoti nuo avarinės grėsmės paminklai turėtų stovėti artimiausius aštuonerius–dešimt metų“, – tikisi paveldo specialistas.
Sutvarkyta ir „Kristaus širdies“ statula, ir pati kapavietė. P. Židonio nuotr.
Iš Savivaldybės surinktos istorinės medžiagos matyti, kad ant Šv. Zitos draugijos narių kapavietės neatsitiktinai pastatyta merginos skulptūra.
Šios draugijos narėmis tapdavo netekėjusios merginos ir moterys. Vienuolės jos nebuvo, o tarnaudavo turtingųjų namuose. Senatvės sulaukusias Šv. Zitos draugijos nares išlaikė pati draugija, laidojamos šios moterys buvo vienoje vietoje.
Šiuo metu jų kapavietę senosiose Panevėžio kapinėse prižiūri Savivaldybė. Apie tai, kad palaidotos minimos draugijos narės, byloja ir ant kapinių paminklo postamento esantis įrašas.
Kas palaidota kitose dviejose kapavietėse, ant vienos iš kurių pastatytas paminklas „Jėzaus širdis“, o ant kitos – Kristus, suklupęs po kryžiumi, nežinoma. Jas prižiūrinčių savininkų šios kapavietės taip pat neturi.
Tris senųjų kapinių statulas tvarkė Panevėžio statybos įmonė „Avestris“. Jos vadovo Dainiaus Cirankos teigimu, šie statybininkai – ne naujokai paveldo statusą turinčių paminklų tvarkytojai.
Panašius darbus panevėžiečiams teko atlikti Ukmergės ir Utenos rajonuose.
„Tvarkant Panevėžio kapinių statulas darbo turėjo aštuoni mūsų specialistai. Pažiūrėjus į jas gal ir neatrodo, kad triūso įdėta daug, tačiau pasidarbuota tikrai nemažai“, – aiškino D. Ciranka.
Darbus lėtino šalti, drėgni žiemos orai. Kad tvarkomas statulas kuo mažiau veiktų atmosferos pokyčiai, visos trys jos per žiemą stovėjo uždengtos.
„Oficialiai šioms mūsų tvarkytoms statuloms suteikiame penkerių metų garantiją. Tačiau nesugrius jos visus dešimtį metų“, – paaiškino D. Ciranka.
Statybininkams vos spėjus palikti senąsias kapines, į jas prisistatė vandalai. Pasak D. Cirankos, penktadienį darbą baigusiems meistrams pirmadienį vėl teko sugrįžti paaiškėjus, kad ant ką tik sutvarkytų skulptūrų buvo laipiota, o gal jos netgi ir apspardytos.
Apie vandalų niekšybes informuota Savivaldybė. Šioji įspėja, kad jei toks vandalizmas pasikartos, bus pranešta policijai.
„Nebežinau, prieš kiek metų paaugliai buvo nusiaubę šias senąsias miesto kapines. Policijai tuomet pavyko išaiškinti niekdarius, vyko teismai, o kapinėse šėlusių jaunų žmonių tėvams teko atlyginti tikrai didelę padarytą žalą“, – prisiminė B. Pučkis.
