Kalnų grožis – tapybos darbuose

Kalnų grožis – tapybos darbuose

Kartą įkopus į viršukalnę, nuo kurios atsiveria įspūdingi vaizdai, norisi lipti vėl ir vėl. Romantiškai praminta – kalnų – liga serga milijonai pasaulio gyventojų. Vienas iš tokių užkietėjusių kopimo gerbėjų buvo ir vokiečių kilmės rusų tapytojas Nikolajus Rerichas, kalnų grožį įamžinęs savo darbuose.

Susipažinti su šio visame pasaulyje garsaus tapytojo kūryba kviečia Panevėžio rajono savivaldybės biblioteka, kurioje iki pat rugpjūčio 30 d. bus galima pasigėrėti akį traukiančiais paveikslais.

Reprodukcijų ekspozicija „Grožio keliais“ Panevėžį pasiekė dėl Lietuvos Rericho draugijos ir Taikos vėliavos fondo iniciatyvos.

Nikolajaus Rericho (1874–1947) vardas gerai žinomas visame pasaulyje. Kūrėjas gimė Peterburge, žymaus notaro Konstantino Rericho šeimoje. 1897 m. baigė Menų akademiją, o 1898 m. ir Peterburgo universiteto juridinį fakultetą.

Dar būdamas studentu jis buvo išrinktas Rusijos archeologijos draugijos nariu.

Nuo 1906 metų ėmė vadovauti meno mokyklai, o dar po trejų metų Rusijos meno akademija suteikė N. Rerichui akademiko vardą.

1917-aisiais kartu su visa šeima N. Rerichas išvyko į Suomiją ir ėmė dirbti įvairiose Europos šalyse, rengti parodas, apipavidalinti rusiškų operų pastatymus.

Nuo 1920-ųjų parodų organizavimu ir švietėjiška veikla pradeda užsiimti JAV, 1923-iaisiais Niujorke atidaromas ir N. Rericho muziejus. Tais pačiais metais jis išvyko į Indiją, kur rengė ir vadovavo mokslinėms ekspozicijoms.

1928 metais grįžęs iš vienos jų, Indijoje įkūrė mokslinį Himalajų tyrinėjimų institutą „Urusvati“, su kuriuo bendradarbiavo net 285 Europos, Azijos ir Amerikos mokslo įstaigos.

Iki pat savo mirties N. Rerichas liko gyventi Indijoje.

Per visą savo gyvenimą vokiečių kilmės rusų tapytojas, filosofas, archeologas, keliautojas, didis mąstytojas, visuomenės veikėjas nutapė apie 7000 piešinių, parašė 30 literatūrinių darbų, o svarbiausia jo kūrybos tema tapo kalnai – vieta, kur atsiskleidžia dvasia, o žmogaus mintys tampa švarios ir grynos. Kalnų atmosferą N. Rerichas sugebėjo perteikti kaip niekas kitas. Išretėjęs viršukalnių oras, ypatinga skaidruma, atrodo, persikelia į jo paveikslus.

Veiklos sekėjai

N. Rerichas ne tik buvo žymus kūrėjas. Ypač jam rūpėjo išsaugoti kultūros vertybes vėliau gyvensiantiems.

Kultūrinių vertybių apsaugos idėjos, inicijuotos Nikolajaus Rericho, plito plačioje visuomenėje, kūrėsi jo vardu pavadintos draugijos.

Savarankiška visuomeninė kultūrinė Lietuvos Rericho draugijos organizacija įkurta prieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų Kaune. 1940-aisiais, praėjus vos penkeriems metams nuo veiklos pradžios, sovietinė valdžia draugijos veiklą buvo uždraudusi. Dar po aštuonerių metų aštuoniolika draugijos narių buvo suimti, nuteisti ir ištremti į griežto režimo lagerius Sibire. Atšiaurios ir antihumaniškos sąlygos nesustabdė šių žmonių – grįžę jie ir toliau tęsė savo darbą, tačiau siekdami apsisaugoti, visą veiklą vykdė pogrindyje.

Tik 1989 metais Vilniuje buvo atkurta Lietuvos Rericho draugija.

Draugijos tikslas – skleisti Rerichų šeimos palikimo idėjas, ugdyti dvasinę kultūrą, padėti kurti humaniškesnę, darnesnę ir gražesnę visuomenę. Šį tikslą draugijos nariams pasiekti padeda gausaus Rericho šeimos filosofinio, literatūrinio, mokslinio ir meninio palikimo studijos.

Draugija glaudžiai bendradarbiauja su Vydūno draugija bei su kultūrinėmis draugijomis užsienyje: Anglijoje, Austrijoje, Indijoje, JAV, Italijoje, Latvijoje , Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.

Draugija aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame kultūriniame gyvenime: rengia susitikimus su svečiais iš įvairių šalių, organizuoja etikos forumus, konferencijas, kūrybinius vakarus, dirba leidybinį darbą, rengia Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų tapybos reprodukcijų parodas.

N. Rerichas pasiūlė ir kultūros vertybių apsaugos simbolį – Taikos vėliavą. Baltame vėliavos fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas. Tai ne tik meno, mokslo ir religijos simbolis ar meilės, grožio bei išminties ženklas, bet ir buvę, esami ir būsimi žmonijos laimėjimai.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų