Kalinės tampa geidžiamomis darbuotojomis

Kalinės tampa geidžiamomis darbuotojomis

Panevėžio pataisos namų nuteistosios netikėtai tapo itin paklausiomis maisto gamintojomis. Iš 195 bausmę už grotų atliekančių moterų kasdien 8 kalinės išvyksta darbuotis į vieną miesto maisto gamybos įmonę, o dar 15-os darbininkių užsiprašė kulinarijos cechą netoli Panevėžio turintis vienas iš didžiųjų šalies prekybos centrų.

Pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Loreta Skrickienė patikino, kad daliai nuteistųjų darbuotis laisvėje – įprasta, tai daugybės metų praktika. Teisę dirbti be palydos ir be prižiūrėtojų gauna toli gražu ne visos kalinės.

Galimybę dirbti laisvėje tenka užsitarnauti geru elgesiu bei atitikti ne vieną sąlygą, tarp kurių – įkalinimo įstaigoje išbūtas bausmės laikas. Be to, dirbančioms laisvės sąlygomis reikia geros sveikatos.

Uždirbamų pinigų nuteistosios negauna, joms mokamas atlygis pervedamas į turimas sąskaitas, kuriomis disponuoti galės tik tuomet, kai baigsis įkalinimo laikas. Kadangi dažna nuteistoji turi įvairių įsiskolinimų, teismų priteistų sumokėti ieškinių, jas įdarbinusių įmonių buhalteriai paprastai turi papildomo darbo iš šių darbuotojų atlyginimų pervedinėdami kreditoriams skolas. Visgi, anot L. Skrickienės, dirbančios nuteistosios sukaupia santaupų naujo gyvenimo laisvėje pradžiai. Kalinių uždarbio dydis – jų pačių ir įdarbinusios įmonės susitarimo reikalas. Įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja patikino, kad už darbo dieną nuteistosioms, kaip bet kuriam kitam darbuotojui, privaloma mokėti ne mažesnį kaip minimalų užmokestį.

Dėl darbo nekonkuruoja

„Kai į mus kreipiasi darbdaviai nuteistosioms siūlydami darbus, visuomet apie tokias paieškas savo įstaigoje paskelbiame viešai. Praktika rodo, kad nuteistųjų susirenka tiek, kiek jų ieškoma. Konkursų į darbo vietą nėra buvę“, – patikino L. Skrickienė.

Anot jos, paprastai kalinių pagalbos prašoma sezoniniams darbams atlikti: ūkininkai ieško daržovių ravėtojų, derliaus nuėmėjų.

„Nuteistosios ne vienerius metus skynė obuolius, ravėjo burokėlių laukus, dirbo žuvies ceche, atliekų rūšiavimo įmonėje“, – vardijo L. Skrickienė.

Pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Pataisos namų gyventojų darbo rankų prašoma vis dažniau, taigi kalinės tampa geidžiamomis darbininkėmis.

Jos ne tik dirba už atlygį, iš Pataisos namų nuteistosios išleidžiamos ir savanoriauti. O savanoriavo moterys gyvūnų prieglaudoje Kaimiškyje, prižiūrėjo miesto gėlynus, tvarkė kitas viešąsias erdves, prieš kiekvienas Vėlines eina tvarkyti senųjų Panevėžio kapinių.

Kalinių ieškojo ir vilniečiai

Į klausimą, ar darbdaviai patenkinti nuteistųjų darbu, L. Skrickienė nedvejodama atsakė: „Tikrai taip“.
Anot jos, pagyrimų sulaukia aštuonios moterys, šiuo metu dirbančios vienoje Panevėžio maisto gamybos įmonėje. Pavaduotoja tikisi, kad darbas seksis ir 15-ai greit kitoje maisto gamybos įmonėje įsidarbinsiančių nuteistųjų.
„Darbas laisvėje joms tampa ir nauja patirtimi, ir savotišku išbandymu. Skundų dėl blogo jų darbo ar netinkamo elgesio iš darbdavių nesame gavę“, – užtikrino L. Skrickienė.

Įdarbinti nuteistąsias, anot pavaduotojos, pageidauja toli gražu ne tik Panevėžio miesto bei rajono įmonės ir ūkiai. Pavaduotoja prisiminė ne taip seniai gavusi Vilniaus rajono Nemenčinės siuvimo įmonės siūlymą įdarbinti Panevėžyje bausmę atliekančias moteris. Šis siūlymas buvo atmestas – 140 kilometrų atstumas nuo Aukštaitijos sostinės iki Nemenčinės įvertintas kaip pernelyg didelis. Be to, nuteistosios siuva bei atlieka ir kitus darbdavių užsakymus ir pačioje įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu po įkalinimo įstaigos stogu dirba pusšimtis nuteistųjų.

Nuteistųjų paslaugų atsisakė

Nors ir turi teisę pas darbdavius nuvykti ir dirbti be palydovų bei prižiūrėtojų, pasak L. Skrickienės, dar nereiškia, kad moterys paliekamos visai be priežiūros. Ir jos pačios, ir jas pasisamdę darbdaviai informuojami, kad visada gali sulaukti pareigūnų, kurie atvyksta patikrinti.

Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos Mariezų kaimo ūkininkas Rimantas Urbonavičius teigė jau nebesuskaičiuojantis, kiek metų jo soduose kalinės skynė obuolius. Jų darbu obuolių augintojas teigia buvęs patenkintas, bet nuteistųjų paslaugų galiausiai atsisakė.
„Nesinori negražiai kalbėti, bet pradėjau pastebėti, kad valstybei ėmus švelninti bausmių taikymą, įkalinimo įstaigoje liko nebelabai besistengiančios gerai dirbti. Tad jų darbas mažai teikė naudos ir sutartį su Pataisos namais nutraukiau“, – prasitarė ūkininkas.

Kita vertus, R. Urbonavičius patikino, kad ne ką geriau sekasi samdant ir laisvėje gyvenančiuosius. Jis teigė už 8 valandų darbą skinant obuolius mokantis po 40 eurų, tačiau pasamdytieji toli gražu nedirba taip sparčiai, kaip derėtų.

„Kadangi jie priskina nedaug obuolių, o sumokėti vis tiek turiu, tai tų obuolių kaina labai išauga, man jų auginimas nebeatsiperka“, – apgailestavo ūkininkas.
Jis tikino, kad lietuviai jau bemaž praradę norą sunkiai dirbti: obuolių skynimą jie vertina kaip tikrai sunkų darbą.

Pagailo laiko

Kaimiškyje įsikūrusiai Gyvūnų globos draugijai vadovaujanti Rūta Liberienė taip pat turi darbo su nuteistosiomis patirties. Prieglaudoje kalinės trejetą metų rūpinosi priglaustais beglobiais šunimis ir katėmis. R. Liberienė mena, kad iš pradžių, vos kibusios į darbus, jos tikrai gerai dirbo, atsakingai kuopė, šėrė, vedžiojo gyvūnus. Bet ilgainiui joms tas darbas nusibodo.
„Ėmiau pastebėti, kad gerai nuteistosios dirbo tada, kai būdavau šalia, galima sakyti, stovėdavau už nugaros. Bet jei tik išvažiuodavau darbo reikalais, grįžusi rasdavau jas susėdusias apie lauželį, ant kurio kepdavo jų dienos davinys – dešrelės, o darbai būdavo nepadaryti“, – prisiminė gyvūnų globėja.
R. Liberienė pripažino, jog ir jai ėmė darytis gaila laiko, kurį sugaišdavo pati iš kalėjimo į prieglaudą pirmyn ir atgal vežiodama nuteistąsias, nes įkalinimo įstaiga šios paslaugos nesuteikė. „Nutariau, kad ne vežiojimui, o gyvūnams skyrusi laiką pati daugiau nuveiksiu“, – kodėl atsisakė nuteistųjų paslaugų, paaiškino R. Liberienė.

 

Komentarai

  • PRIE TOKIOS VALDŽIOS POLITIKOS TUOJ DARBDAVIAMS IR SENELIŲ NAMŲ GYVENTOJAI TURĖS DIDELĘ PAKLAUSA ..

  • Kur jau kaliniai, kalines, iseje is kalejimo, girtuokliai dirbs.

    • Tikra tiesa

  • Viskas, nieko daugiau is IKI nebepirksiu. Kalines gi prispjaudys tau I maista, adatu ir kitu ismoniu prisigalvos. Uzjauciu zmones kuriems teks kartu dirbti

  • Tikrai baisu bus pirkti,jei ir kulinarijos ceche dirbs kalinės.Jų nenuspėjamas elgesys.Nežinai kokią šunybę sugalvos brrr,kaip baisu.Nebepirksiu ir aš.

  • Puiku! Šaunuolės. Dirba, uždirba ateičiai. O ir naują profesiją įsigyti neprošal. Gal grįžusios į laisvę, isidarbins būtent pagal šią profesiją. Sėkmės. Paslysti ir suklysti galime visi, svarbu su viltimi žvelgti į ateitį! Linkėjimai mergičkos!!! 🙂

  • vergu verslynykai neberanda tai iesko kaleimuose galvoja ras durneli

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų