Muziejininkai viliasi, kad senoviniai šviesos šaltiniai leis bent trumpam pajusti praeities dvelksmą ir sukurs kalėdinę nuotaiką. V. Bulaičio nuotr.

Kalėdiniai šviesos stebuklai

Kalėdiniai šviesos stebuklai

Kiekvieniems metams baigiantis Panevėžio kraštotyros muziejus pakviečia į Kalėdas bei jų laukimą įprasminančias parodas. Panevėžiečiai jose anksčiau galėjo grožėtis surinktais įvairių laikų eglutės žaisliukais, sveikinimo atvirukais ir kitais švenčių atributais.

Į šių metų Kalėdas muziejus veda su kiek netikėta, neįprasta paroda, pavadinta „Šviesos prisiminimai“.

Kaip sako vyresnioji muziejininkė Raimonda Gvozdienė, šviesa kaip tik ir yra tai, ko kartu su Kalėdomis labiausiai laukiama sugrįžtant.

Juk nuo Kalėdų naktis pradeda trauktis, diena ilgėti. Tamsoje ir šaltyje apmirusi gamta artėja į savo pradžią – baigiasi trumpiausių dienų laikotarpis, ateina Saulės ir dienos sugrįžimo šventės.

„Visi laukia gyvybės ir šviesos atsinaujinimo. Saulės atgimimo dieną į Žemę nusileidžia Kalėdos. Jos sušildo mūsų širdis brangiais vaikystės prisiminimais, troškimu, kad kiekviena gyvenimo diena būtų pripildyta artimųjų šilumos ir meilės, kad kelias, kuriuo toliau eisime, vestų į dvasios ramybę, santarvę, darną. Visiems reikia šviesos malonių. Tik šviesoje matome artimųjų akis, ji leidžia visokeriopai pažinti ir patirti“, – sako muziejininkė.

Šviesa per Kalėdas sumirga visa jėga: žaižaruoja įvairiaspalvės girliandos, lemputės. Nūdienos žmogui sunku ir įsivaizduoti, kad, saulei nusileidus, ir per šventes, ir kasdienybėje reikėtų būti tik prie žvakės šviesos.

Vis dėlto, anot R. Gvozdienės, per patį stebuklingiausią kalėdinį laikotarpį nuo seno žmonės stengdavosi, kad namuose būtų kuo daugiau šviesos. Net languose statydavo uždegtus žibintus ar žvakes.

Dar vienas svarbus Kalėdų simbolis – žvaigždė. Juk ir prie Kūčių stalo žmonės sėsdavo tik pirmajai vakaro žvaigždei sužibus.

Žvaigždė kaip anksčiau, taip ir dabar keliama į Kalėdų eglės viršūnę. Be to, ir namai būdavo puošiami pintomis šiaudinėmis žvaigždėmis. Tokią šiaudinę žvaigždę galima pamatyti ir parodoje.

Galerija

Vakarai prie balanos

Dažnas iš mokyklos laikų, be abejo, prisimena Mikalojaus Katkaus etnografinį kūrinį „Balanos gadynė“. 1852 metais gimęs etnografas, liaudies švietėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas, jau garbaus amžiaus būdamas, sumanė aprašyti, kaip lietuviai gyveno ir kaip darbus dirbo, taip ir padarė.

1931 metais „Balanos gadynė“ – pats įdomiausias etnografinis kūrinys lietuvių literatūroje – buvo išspausdintas folkloriniame leidinyje „Mūsų tautosaka“.

Knygos pradžioje M. Katkus rašė: „Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją, tą gadynę, kada Lietuvos svietas balana švietėsi, vyža avėjo, spragilu kūlė, dūminėse gryčiose gyveno, bet daug dainavo, daug meldėsi, daug dirbo, daug gėrė ir lėbavo“. Tas laikotarpis iki XIX amžiaus antrosios pusės ėmė keistis ir, kaip teigė autorius, „dingo amžinybėje“.

Šiandien jau nebėra žmonių, prisimenančių vakarus prie balanos, ir vargu ar kas iš karto galėtų atsakyti į parodos rengėjų klausimą, koks ten medinis prietaisas stovi kampe.

O tai, pasirodo, „diedu“ vadintas stovas, prie kurio tvirtindavo nuo gerai išdžiovintos pliauskos atskeliamą balaną. Plona balana vienu galu būdavo įspraudžiama į specialų laikiklį, o viršutinė jos dalis padegama. Nedidelė balanos liepsnelė, lėtai slenkanti žemyn, šiek tiek apšviesdavo aplinką. Balanas apšviesti būstui dar ilgai naudodavo tie, kurie negalėdavo nusipirkti tuomet brangių žvakių, įsigyti riebalinių spingsulių.

Nedidelis balanos skleidžiamas šviesos ratas ilgais žiemos vakarais būdavo vienintelis šviesos šaltinis – prie jo šeimos vakarodavo, moterys verpdavo, kitus darbus dirbdavo.

Kalėdinėje parodoje „Šviesos prisiminimai“ matoma savotiška apšvietimo raida – nuo balanos pereinama prie žvakių, žibintų, šviestuvų. Galima pamatyti ir senovinę žvakidę – paprastą medinį stovelį žvakei įstatyti, ir prabangias, dvaruose, turtinguose namuose naudotas žvakides.

Vienas iš įdomesnių eksponatų – ant sienos kabinama tėvo Stanislovo žvakidė. Šį kūrinį garbusis dvasininkas tėvas Stanislovas 1975 metais Pirmosios Komunijos proga dovanojo vienai mergaitei vardu Jolanta. Dabar ši žvakidė dovanota muziejui.

Atnaujinta praeitis

Parodoje „Šviesos prisiminimai“ eksponuojami praėjusiame amžiuje žmogaus sukurti šviesos šaltiniai: liktarnos, žibalinės ir primusinės lempos, žibintai, žvakidės. Senosios lempos taip pat labai įvairios – viena seniausių mūsų laikus pasiekė iš 1698 metų. Ji buvusi turtingų dvarininkų nuosavybė. Tokia lempa – didelė prabanga, tai byloja ir įspūdingas, ornamentais puoštas žalio stiklo gaubtas.

Eksponatai į muziejų atkeliavo ir iš kaimo glūdumos pirkių, ir iš turtingų namų. Vienus jų žmonės pasigamino patys, kiti – išmanių meistrų rankų darbo rezultatas. Kai kurie jų naudoti ne tik kaip šviesos šaltiniai, bet buvo ir namų puošmena.

Parodoje eksponuojami Pasvalio krašto muziejaus ir Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų šviesos šaltiniai. Eksponatus prieš parodą restauravo ir ekspozicinę išvaizdą suteikė Panevėžio kraštotyros muziejaus metalo restauratorė Birutė Kaziukonienė.

Daug darbo teko įdėti atnaujinant senus daiktus, pavyzdžiui, labai seną žvakidę, pagamintą ir iš dviejų rūšių metalo ir medienos.

Ilgais vakarais pasišviesti reikėdavo ne tik trobos viduje, bet ir einant į lauką. Eidami į ūkinius pastatus žmonės pasišviesdavo lauko šviestuvais. Įvairių jų būta, kol tapo vyresnių žmonių dar gerai prisimenamomis liktarnomis. Iš pradžių būdavo sumeistraujami mediniai stoveliai, į kuriuos įsistatydavo žvakę ir taip išnešę į lauką ja pasišviesdavo.

Parodoje galima pamatyti, kokie žibintai būdavo kabinami prie dviračių, kokius naudodavo geležinkelyje ir pan.

R. Gvozdienė sako, jog parodos rengėjai ragina panevėžiečius nepasiduoti tamsos pinklėms ir pačiomis tamsiausiomis paromis įsileisti šviesą į namus ir į širdis.

„Tikimės, kad suteikta proga išvysti senovinius šviesos šaltinius leis trumpam pajusti praeities dvelksmą, sukurs kalėdinę nuotaiką“, – sako muziejaus darbuotoja.

Šiuo metu paroda „Šviesos prisiminimai“ sulaukia daug mokinių, darželio auklėtinių ekskursijų. Vaikus pasitinka ir visomis spalvomis jiems šviečia ir šių laikų šviesa – mirgančiomis girliandomis puošta Kalėdų eglutė bei židinio ugnies šviesa.

Galerija

Komentarai

  • Absolutely NEW update of SEO/SMM package „XRumer 16.0 + XEvil“:
    captcha regignizing of Google, Facebook, Bing, Hotmail, SolveMedia, Yandex,
    and more than 8400 another types of captchas,
    with highest precision (80..100%) and highest speed (100 img per second).
    You can connect XEvil 3.0 to all most popular SEO/SMM software: XRumer, GSA SER, ZennoPoster, Srapebox, Senuke, and more than 100 of other software.

    Interested? You can find a lot of impessive videos about XEvil in YouTube.
    See you later!

    P.S. XEvil 4.0. break Google ReCaptcha2 too;)

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų