Valstybės duomenų analitikos nuotr.

Kaip keistųsi Lietuvos teritorija, jei jūros lygis pakiltų

Kaip keistųsi Lietuvos teritorija, jei jūros lygis pakiltų

Valstybės duomenų analitika pateikė Lietuvos ir Europos žemėlapius, vaizduojančius, kaip pasikeistų dabartinė teritorija, jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų.

Jei taip nutiktų, Lietuvoje atsisveikintume su Neringa, Klaipėda, Palanga. Šalis netenktų ketvirčio dabartinės teritorijos.

Kaunas taptų svarbiausiu jūriniu uostu. Taip pat jūriniais uostais vadintųsi Marijampolė ir Mažeikiai.

Visiškai apsemti liktų Biržai, Pasvalys, Panevėžys, Kėdainiai ir jų rajonai.

Susiformuotų ketvirčio dabartinės Lietuvos teritorijos dydžio „Šiaulių sala“.

Net 34 proc. dabartinėse teritorijose dabar gyvenančių Lietuvos gyventojų būtų apsemti. Esant 100 m. pakilimui – daugiau negu pusė, 52 proc.

Europoje Danija ir Olandija prarastų 100 proc. savo teritorijos. Estija – 80 proc. teritorijos, o taip pat ir sostinę Taliną. Latvija netektų apie 50 proc. teritorijos, taip pat sostinės Rygos.

O Lietuva taptų didžiausios teritorijos Baltijos valstybe.

Nors Švedija prarastų nedaug, bet netektų Stokholmo. Suomijai reikėtų atsisveikinti su Helsinkiu.
Anglijoje neliktų Londono, Airijoje – Dublino.

Vokietija netektų trečdalio teritorijos, dingtų ir Berlynas. Prancūzijai tektų atsisveikinti su Paryžiumi.

Lenkija prarastų penktadalį terirorijos, o Varšuva taptų uostu. Italija atsisveikintų su aštuntadaliu teritorijos, o Roma tesiog paskęstų.

Belgija netektų  50 proc. teritorijos, įskaitant sostinę. Ukrainoje Krymas taptų sala, reikėtų atsisveikinti su Chersonu.

Rusija skiltų į dvi dalis, dingtų ir Sankt Peterburgas.

Valstybės duomenų analitikos nuotr.

Teoriniai svarstymai

Kodėl 70 metrų? Tokia būtų visiško ledynų ištirpimo įtaka. Ar tai įmanoma? Klausimas yra ne „ar“, o „kada“. Tikėtinas laiko mastelis – 10 tūkstančių metų.

Ar gali vandens lygis pakilti dar labiau? Taip. Jei vandenyninės plutos produkcija pagreitės, tuomet vandenynai vidutiniškai bus topografiškai aukštesni ir iškels vandenį žemynų atžvilgiu.

Manoma, kad būtent dėl tektonikos poveikio kreidos periodo viduryje vandenynų lygis buvo 150-300 metrų aukštesnis nei dabar.

Per kiek laiko jūros lygis gali pakilti 100 metrų? Milijonų ir dešimčių milijonų metų laiko mastelyje.

Ar 100 metrų pakilimas gali įvykti anksčiau? Taip.

Visuomet yra nedidelė tikimybė, kad taip atsitiks bet kada. Dėl Vandenyninių magminių provincijų – kai po vandenynu išsiveržia labai daug lavos ir ji išstumia vandenį, automatiškai pakeldama jūros lygį. Kreidos periode susidarė milžiniška Ontong-Javos provincija, kurios originalus tūris buvo 88 milijonai kubinių kilometrų (daugiau nei 2X didesnis nei Antarktidos ledynų tūris). Tikėtina, kad taip atsitiks pietų Afrikos zonoje.

Informacija parengta pagal VU profesoriaus Andrej Spiridonov konsultacijas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų