R. Venckaus teigimu, jį ir dabar žavi idėja, kad menama paslaptinga ir neištirta planeta Soliaris egzistuoja, kaip koks mąstantis vandenynas, kuris kopijuoja ir realizuoja žmogaus mintis. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Kaip išvaizduoti neišvaizduojamą

Kaip išvaizduoti neišvaizduojamą

 

Apie ką pagalvojame išgirdę žodį „Soliaris“? Tikriausiai apie taip pavadintame filme nusifilmavusį Lietuvos teatro ir kino legendą Donatą Banionį, gal apie šio filmo režisierių Andrejų Tarkovskį, o gal žymų lenkų fantastą, romano „Soliaris“ autorių Stanislavą Lemą? Kas mums patiems yra „Soliaris“? Paslaptingoji planeta, gebanti realizuoti neįgyvendinamus norus ir troškimus? Kažkas, ko bijome, ką sužinoti be galo smalsu, ko nesuprantame. Kažkas tarp žmogiškai pažinaus ir nežemiškai protingo.

Įdomu, su kokiomis mintimis trečiadienį į Panevėžio fotografijos galeriją rinkosi žiūrovai, atėję susitikti su žinomu medijų menininku Remigijumi Venckumi, atidariusiu parodą „Asmeninis Soliaris“. Kas bent kiek pažįsta autorių, veikiausiai atėjo pasiruošęs nestandartiniam atidarymui. Juk jau žino, kad šio menininko kūryba kaip ta paslaptingoji planeta – egzistuoja kažkur tarp laiko ir erdvės, neapčiuopiama, neįrėminta, o gal netgi šiek tiek išgalvota, kažkur tarp žinių ir jausmų, tarp akademiškumo ir eksperimento, tarp pedantiško kruopštumo ir išplaukusio vaizdo, prie sienos pritvirtinto mediniais skalbinių segtukais.

Parodos atidarymo formatas – kelių valandų paskaita gausiai susirinkusiems suteikė galimybę perbėgti istoriniais medijų keliais, persipynusiais su autoriaus suvokimu ir patirtimis. Atverdamas duris į savo kūrybinį pasaulį, R. Venckus atvirauja, kad skirtumas tarp pavykusio ir nepavykusio kadro, egzistuojančio ir neegzistuojančio pasaulio iš tiesų nėra toks didelis. Riba tarp dabarties ir atsiminimų, išgyventų ir išgyvenamų jausmų, užuostų kvapų, prisilietimų ir kitų „neišvaizduojamų“ pojūčių sunkiai apčiuopiama.

R. Venckaus teigimu, jį ir dabar žavi idėja, kad menama paslaptinga ir neištirta planeta Soliaris egzistuoja, kaip koks mąstantis vandenynas, kuris reaguodamas į skirtingas žmonių nuotaikas, mintis ir prisiminimus kopijuoja ir realizuoja šių minčių pavidalus, o vėliau ir pats ima kopijuoti jau savo paties sukurtus darinius. Taip naujos struktūros vienu metu verčia ne tik jomis domėtis ir tirti, bet ir žmogiškos baimės akistatoje viską naikinti.

Vien tik ant Fotografijos galerijos sienų kabantis vizualusis kontekstas būtų tiesiog neišbaigtas be to, kas atidarymo metu išgirsta ir patirta. Šiek tiek apmaudu, kad to nepatirs atidaryme nedalyvavusieji, nes, regis, suvokti, kas eksponuojama, nepakanka vien estetinio suvokimo. Juk „soliariškoji“ fotografija atsiveria lyg daugiasluoksnis erdvėlaikis, kuris leidžia pasinerti į užmirštą, galbūt net neegzistuojančią (ne)realybę. Belieka pasikliauti asmenine patirtimi, o galbūt leisti skleistis emocijoms, vizijoms bei tiesiog mėgautis regimybe.

Galerija

„O kaipgi kitaip išvaizduoti tai, kas neišvaizduojama?“ – retoriniu klausimu vakarą užbaigė R. Venckus.

Prof. dr. R. Venckus yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu R. Venckus yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius. Anksčiau dėstė Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Kazimiero Simonavičiaus, Šiaulių universitetuose ir Vilniaus dailės akademijoje. Jis yra 18 mokslo straipsnių, 5 mokslo pranešimų, skaitytų tarptautinėse konferencijose, ir 20 pranešimų respublikinėse mokslo konferencijose autorius.

R. Venckus savo kūryboje nagrinėja tokias temas, kaip atmintis, laikas ir individuali patirtis bei vyriško kūno ir seksualumo interpretacijos. 2010 m. jis atstovavo Lietuvai tarptautinėje erotinio vizualiojo meno parodoje Lenkijoje. Surengė 48 autorines parodas Lietuvoje ir 4 užsienyje.

Lietuvoje R. Venckus yra žinomas kaip medijų kultūros ir meno kritikas, recenzuojantis šiuolaikinio meno parodas ir rašantis apie tapybą, fotografiją ir medijas. Jo recenzijose pristatomos parodos, vykstančios ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, JAV ir kitose šalyse. Venckus yra 329 kritinių straipsnių apie meną ir kultūrą autorius.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų