-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šviežias pavasarinis medus, traškūs agurkai, ką tik iš lysvės nuskintos salotos ar ryškūs ridikėliai – pasiūla didelė, bet, kaip sako patys turgaus prekeiviai, dabar aukso amžių išgyvena vienintelė prekė. Tai – braškės.
Uogos raudonuoja bene ant kiekvieno prekystalio, lietuviška produkcija paženklinta autentiškumą patvirtinančiais kilmės sertifikatais.
Atidžiai pasidairius po turgavietę, galima atrasti ir vos porą eurų už nedidelį indelį tekainuojančių uogų. Visgi didžioji dalis prekybininkų siūlo braškių po tris eurus už kilogramą. Nors lenkiška produkcija pigesnė, panevėžiečiai negaili už lietuvišką prekę mokėti daugiau.
Turguje šiltnamyje augintomis braškėmis iš Panevėžio rajono, Palaukių kaimo prekiaujantis Domantas Kopūstas neslepia, jog savo produkciją parduodantis bene brangiausiai iš visų kolegų. Už kilogramą jis prašo iki pusketvirto euro. Brangesnės uogos – kur kas didesnės. O pirmąsias braškes ūkininkas pardavinėjo po 8 eurus.
Prekyba jis nesiskundžia.
„Išmesti braškių dar neteko. Stoviu turguje nuo ryto iki pirmos valandos dienos, per tą laiką parduodu apie 100 kilogramų“, – pasakojo augintojas.
Šie metai prekybininkui – pirmieji, kai siūlo didesnį kiekį nei pernai. Anksčiau braškes augindavęs lauke, šiemet derlius jau užderėjo ir šiltnamiuose.
Paklaustas, kaip atskirti lietuvišką prekę nuo lenkiškos, D. Kopūstas siūlo nepasikliauti niekuo kitu, tik savo skoniu.
„Lenkiška niekad nebus tokia saldi kaip lietuviška, ir kur kas kietesnė“, – pataria, bet pripažįsta, jog ne visiems Lietuvos ūkininkams ir ne visuomet pavyksta išauginti gardžias uogas.
Šešis kilogramus braškių – iki viršaus kupiną kibirą – turguje įsigijusi pora sako planuojantys visas uogas užšaldyti. Nors didelių skoninių savybių skirtumų tarp turgaus ir prekybos centrų produkcijos nepastebėjo, pirkėjai tvirtina turguje apsiperkantys dėl patrauklesnių kainų.
„Prekybos centre brangiau, turguje dabar tikrai pigiau“, – patikina.
Indelį uogų įsigijusi pensininkė Kazimiera taip pat mieliau renkasi turgavietės ūkininkų siūlomą produkciją.
„Čia maloniai aptarnauja, prekės šviežesnės, ūkininkų augintos“, – svarsto pašnekovė.
Sodo gėrybėmis prekiaujanti Liuda pirkėjų laukia ant savo prekystalio išdėliojusi svogūnų galvas su laiškais, naminį medų ir šviežius žirnius. Nors pastarųjų indelis kainuoja net pustrečio euro, jie traukte traukia žalumynų pasiilgusius gyventojus.
Netoliese tik ryte skintų šiųmečių agurkų siūlo ir ponia Irena. Ji sako beveik kasdien parduodanti agurkų pilną trisdešimties kilogramų maišą. Tačiau, anot jos, daržininkams stojo ne patys geriausi orai.
„Šaltos naktys, agurkai nustojo augti“, – skundėsi ūkininkė.
Prekybininkai tvirtina, jog dėl temperatūrų kaitos ir sausros šiemet turėję kilstelėti agurkų kainas. Už jų kilogramą prašoma 1,8 euro, o pernai tuo pačiu metu buvo galima įsigyti maždaug trisdešimt centų pigiau.
„Viskas džiūsta, žemė kaip pelenai. Laukia sudėtingi metai, prognozuoja bado metus“, – dejavo Irena.
Pirkėjų akys užkliūva ir už gausaus pardavėjos Evelinos prekystalio. Jauna moteris siūlo įsigyti pirmųjų lietuviškų bulvių. Prekyba pardavėją džiugina: kasdien parduoda daugiau nei šimtą kilogramų bulvių.
Panevėžiečiai mieliau renkasi didesnes. Evelina juokauja, kad tikriausiai pirkėjams nesinori mažylių skusti.
Sausros padarinius jaučia ir ji: tenka kur kas daugiau lieti daržus, nes kitaip derlius pražūtų. Tačiau Evelina tvirtina neskubanti kelti kainos – šviežių bulvių nusipirkti dar galima už tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
O prie vieno iš prekystalių nusitęsusios eilės – kasdienis turgaus vaizdas. Čia galima įsigyti nestandartinių daržovių, kurios parduodamos pigiau nei standartus atitinkanti produkcija.
