Kaimyninėje Estijoje laikas – didžiausia vertybė

Kaimyninėje Estijoje laikas – didžiausia vertybė

Lietuvos kaimynystėje įsikūrusioje Estijoje kaitrios ne tik tradicinės saunos, bet ir draugystės, užsimezgančios jose, o Taline kūrenamas ir lietuviškas kultūros katilas, glaudžiai buriantis Estijos lietuvius. „Esame pakankamai artimas kraštas Lietuvai tiek matuojant kilometrais, tiek ir dalies tradicijų požiūriu“, – sako vietos lietuvius vienijančios bendruomenės pirmininkas Vaidas Matulaitis.

Vienyti ir įkvėpti – tokiu tikslu gyvena Estijos lietuvių bendruomenė. Šių dienų organizacija, anot jos vadovo Vaido Matulaičio, yra pačiame jėgų žydėjime, kitais metais minėsianti 40-metį.

„Mes nesame itin gausi lietuvių bendruomenė, palyginti su JAV, Jungtine Karalyste ar Norvegija, tačiau drįstu teigti, kad esame gyvybingi, vieningi ir turintys stiprų kūrybiškumo geną“, – sako V. Matulaitis.

Estijos lietuvių bendruomenė, kaip ir tautiečių bendruomenės kitose pasaulio šalyse, yra tarsi sumažintas visuomeninės sandaros modelis.

„Klaidinga būtų matyti bendruomenę tarsi kažkokią vienalytę masę. Čia buriasi skirtingų interesų, amžiaus grupių, išsilavinimo, gyvensenos, pasaulėžiūros ir politinių pažiūrų asmenybės“, – pasakoja vadovas.

Anot Vaido, skiriasi ryšio stiprumas su Lietuva ir lietuvybe, net geografinė gyvenamosios vietos lokacija daro įtaką tam tikriems aspektams. Todėl Estijos lietuvių bendruomenės veikloje vienijantį faktorių jis mato kaip vieną didžiausių iššūkių.

„Tam, kad vienijimas iš žodžio virstų kūnu, vadovaujamės keliais pagrindiniais kriterijais: interesų balansas, kai siekiame plačios interesų aprėpties organizuojant renginius – vyksta etnografinio paveldo renginių, taip pat sielovadinių, nemažai dėmesio skiriame pilietiniam sąmoningumui skatinti. Neretai visus tuos aspektus sujungiame į vieną renginį“, – pasakoja V. Matulaitis.

Pasak Estijos lietuvių bendruomenės pirmininko Vaido Matulaičio, klaidinga būtų matyti bendruomenę tarsi kažkokią vienalytę masę. Čia buriasi skirtingų interesų, amžiaus grupių, išsilavinimo, gyvensenos, pasaulėžiūros ir politinių pažiūrų asmenybės. ELB nuotrauka

Siekia modernios bendruomenės įvaizdžio

Vaidas sako, jog pagal išgales bendruomenė siekia aukščiausių kokybės standartų ir vadovaujasi principu: geriau rečiau, bet kokybiškai.

„Bandome sukurti modernios bendruomenės modelį, kuriame dera pagarba istoriniam tautiniam paveldui, tačiau drauge stengiamės pristatyti ir šiuolaikinės lietuvių kultūros spektrą. Gyvename ir veikiame e-šalyje, todėl nevengiame naudotis išmaniais komunikacijos būdais, tokiais kaip tiesioginės transliacijos internetu“, – pasakoja V. Matulaitis.

Kaimyninės Estijos lietuviai, be abejo, mini ir švenčia reikšmingiausias Lietuvai datas – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Pasak bendruomenės vadovo, kuriama ir nauja tradicija – šiemet Taline surengta jau antra lietuvių etnografinio paveldo šventė „Lietuvos Diena Taline“. Taip pat organizuojamos lietuviškos parodos, diskusijų forumai, koncertai.

„Per dvejus pastaruosius metus kvietėme į susitikimus su aukščiausiais Lietuvos politikais, bėgome už Lietuvą, rengėme kūrybines dirbtuves vaikams, pasitikome burlaiviu atplaukusią mokslinę ekspediciją iš Lietuvos, aktyviai dalyvavome atkurtos Lietuvos 100-mečio ir Baltijos oelio 30-mečio renginiuose, – kaimynystėje verdančiu aktyviu lietuvišku gyvenimu džiaugiasi V. Matulaitis.

Eksperimentinė laboratorija

Būtų neteisinga manyti, jog Estijos lietuvių bendruomenės gyvenimas apsiriboja vien renginių organizavimu. Svetur susibūrę lietuviai brėžia kur kas platesnį veiklos lauką.

„Save matome kaip tam tikrą tiltą tarp Estijos, Lietuvos ir kitų kraštų bendruomenių, savotiškus neinstitucinius ambasadorius. Mezgame ryšių tinklus pačioje Estijoje, turime gerus partnerystės santykius su latvių, kartvelų, ukrainiečių ir kitų tautinių mažumų atstovais Estijoje“, – sako bendruomenės pirmininkas.

Pasak V. Matulaičio, taip jie nori perduoti žinią, kad yra atviri eksperimentams, inovatyviems ar neįprastiems sprendimams, drąsioms idėjų sintezėms.

„Įsivaizduokite, kad Estijos lietuvių bendruomenė – tarsi eksperimentinė laboratorija, atvira pačių netikėčiausių formatų ar idėjų bandymams. Be to, esame dar gana arti Lietuvos, bet jau patogiai Skandinavijos pašonėje įsitaisę tiek geografiniu, tiek ir jausminiu požiūriu“, – teigia Vaidas.

Estus įveiktume vaišingumu

Pasak V. Matulaičio, bendruomenės narių skaičius dažnai kinta dėl vienos pagrindinės priežasties. Estijoje gyvena ir dirba nemažai skirtingų sričių profesionalų ir jų šeimų narių, kurių darbo sutartys terminuotos ir todėl jie išvyksta atgal į Lietuvą arba deleguojami į kitas šalis.

„Kiek Estijoje yra lietuvių bei lietuviškų šaknų turinčių žmonių, tiksliai įvardyti sunku, man nuojauta kužda, kad apie 400–500“, – šypteli V. Matulaitis.

Vaidas tikina, jog lietuviškos tradicijos Estijoje išties gyvos ir gyvybingos. O ir estiškosios nėra radikaliai skirtingos.

Estijos lietuviai kuria modernios bendruomenės modelį, kuriame dera pagarba istoriniam tautiniam paveldui, tačiau drauge stengiamasi pristatyti ir šiuolaikinės lietuvių kultūros spektrą. ELB nuotrauka

„Kalėdos, Velykos, Joninės – šias šventes estai taip pat švenčia, tik yra tam tikų skirtumų ir niuansų. Abi tautos turi stiprią Dainų ir šokių švenčių tradiciją, o persipynusi visų trijų Baltijos šalių pastarojo 100-mečio istorija diktuoja tam tikrą bendrystę“, – tikina pirmininkas.

Vis dėlto netgi tokios istoriškai bei geografiškai artimos šalys, anot Vaido, turi ir skirtumų. Pavyzdžiui, mūsiškis Kūčių stalas estui – tikra egzotika, o dažnas lietuvis nelabai supranta absoliučios estų traukos pirties ritualams.

„Mes, lietuviai, estus gana lengvai įveiktume vaišingumu“, – šypsosi V. Matulaitis. Tačiau didžiausi skirtumai slypi, ko gero, ne tiek tradicijose, kiek skirtingoje mentaliteto sąrangoje ir temperamente. Pasak Vaido, šios dvi tautos šiek tiek skirtingai supranta aplinkinį pasaul. Estai jį labiau girdi, jo klausosi, čia svarbus ištartas žodis. Lietuviams svarbu pasaulį regėti, mes aplinką išgyvename ją matydami, esame labiau žiūrėtojai nei klausytojai. Kiek kitaip mes suvokiame ir laiko bei ištarto žodžio vertę.

V. Matulaitis tikina, jog sostinių Talino ir Vilniaus gyvenimo ritmai irgi skiriasi.

„Jei šiuos du miestus įsivaizduotumėme kaip muzikos kūrinius, Vilnius man skambėtų tarsi laisvojo džiazo improvizacija: pulsuojanti, spontaniška, kiek nenuspėjama ir šiek tiek chaotiška. Talinas, ko gero, grotų Bacho fugą: jos tėkmė lygi, simetriška, matematiškai dėsninga, tačiau pakankamai intensyvi“, – vaizdžiai lygina Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Taline įsikūręs jau trylika metų.

Bauda už greičio viršijimą – pastovėti šalikelėje

Vaidas tikina, jog nėra vieno stereotipo, kurį būtų galima pritaikyti visai estų tautai. Tačiau jei kalbame apie būdingus bruožus, jis išskirtų vidinę ramybę, mąslumą, jautrumą laikui ir ištartam žodžiui.

„Posakis: „Devynis kartus matuok, dešimtą kirpk“ neabejotinai turėtų būti gimęs Estijoje. Prieš ką nors žadant ar darant, čia yra daug ir kruopščiai planuojama. Daugžodžiavimas ar gražbyliavimas estų nelaikomi vertybėmis, veikiau atvirkščiai. Kur kas svarbiau tavo darbai ir ištesėti pažadai“, – sako V. Matulaitis.

Estai, anot jo, yra gamtos žmonės, mielai leidžiantys laiką jos prieglobstyje – miške, atokioje sodyboje vienoje iš daugelio salų ar naršydami gausius pelkynus. Lietuviai kur kas labiau linkę „išeiti į miestą“, socializuotis platesniame rate nei estai, kurie mieliau rinksis uždarą draugų susiėjimą kur nors užmiestyje, būtinai su pirtimi ir čirškinama ant grotelių mėsa.

Beje, nenustebkite, jei Estijoje susipažinus niekas jums nepaspaus rankos. Estai vyrai, net būdami artimiausiais draugais, susitikę rankų vienas kitam nespaudžia. Tiesa, užsieniečiams, verslo ir diplomatiniams susitikimams taikoma išimtis.

„Lietuvos verslininkams, mezgantiems kontaktus Estijoje, duočiau vieną paprastą patarimą – niekuomet nė minutės nevėluoti į susitikimus. Laikas estams yra viena didžiausių vertybių“, – pabrėžia Vaidas.

Šią tiesą liudija ir visai neseniai įsigaliojusi nuobauda, kurią už greičio viršijimą gali pritaikyti Estijos kelių policija: nusižengusiam vairuotojui gali tekti ne tik sumokėti nemažą baudą, bet ir tiesiog pastovėti šalikelėje 15–20 minučių ir pamąstyti, ar tikrai verta buvo skubėti keliant pavojų kitiems.

„Kitaip tariant, už pavojingą aplinkiniams skubėjimą iš jūsų bus atimta brangiausia, ką turite, – laikas“, – šypteli V. Matulaitis.

Anot jo, Estijoje, bent jau tarp jo paties draugų, daug tolerancijos ir atvirumo. O tai, kad bendraujant su estais prireiks žymiai daugiau laiko, kol bus atvertos durys į širdis, jau pakankamai paplitęs stereotipas, kuris visgi turi pagrindo.

„Beje, ši tiesa galioja ne tik užsieniečiams, bet yra estiško bendravimo ypatumas apskritai“, – pabrėžia lietuvių bendruomenės vadovas.

Smogė kultūriniai skirtumai

Po trylikos metų, praleistų Estijoje, Vaidas tikina jau juntantis harmoniją su šia šalimi.

„Draugai, likę Lietuvoje, sako, kad suestėjau, tapau santūresnis ir ramesnis, rodau mažiau emocijų, – juokiasi išeivis iš Lietuvos. – Turbūt taip ir yra, juk mes, žmonės, esame adaptyvūs sutvėrimai, gebantys prisiderinti, sinchronizuotis su aplinka.“

Estijos lietuviams kaskart susirinkus draugėn apima lengvos euforijos pojūtis.

V. Matulaitis neslepia, jog atvykus pirmais metais, o ypač pirmąjį pusmetį, buvo tikrai nelengva. Kultūriniai skirtumai smogė visu stiprumu.

„Buvo neįprasta nematyti mums įprastų bendravimo emocijų veiduose, fiziškai laikytis distancijos. Rodėsi, tarsi kas būtų apvilkęs nematomus tramdomuosius marškinius“, – prisimena Vaidas.

Ilgainiui estų mentalitetą jis perprato. Beje, padedamas draugų pačių estų, kurie tapo savotiškais vertėjais, įvardinančiais estiškos elgsenos ypatumus.

„Dabar kartais juokauju, kad egzistuoja 50 estiškos tylos atspalvių, kuriems pažinti reikia skirti ne vienerius metus bendrauti su estais gyvenant tarp estų. To knygose neperskaitysi, mokymo kursuose nesužinosi. Aš pats visų atspalvių dar nesu pažinęs“, – sako bendruomenės pirmininkas.

Pajuto kuo gyvena Estijos lietuviai

Taline Vaidas atsidūrė pagal gana žemišką scenarijų – profesinės karjeros maršrutu. Lietuvoje dirbo tarptautinėje komunikacijos agentūroje, kurią įsigijo estų akcininkai. Po kurio laiko sulaukė pasiūlymo padirbėti Talino biure. Pirmą pusmetį sako gyvenęs skrajūno gyvenimą, pirmadieniais ryte į darbą skrisdavau lėktuvu iš Vilniaus į Taliną, o penktadieniais vakare – atvirkščiai. Vėliau Taline įsikūrė su šeima.

„Dirbu su prekinių ženklų strategijomis visame regione, mano specializacija – pokyčių strategijos, o paprasčiau – padedu verslų savininkams išlaisvinti savo vizionieriškumą ir nebijoti pokyčių“, – paaiškina Vaidas.

Vos tik atvykęs į Estiją V. Matulaitis aktyviai lietuvių bendruomenės veikloje nedalyvavo, tačiau po truputį mezgėsi pažintys su tautiečiais.

„Kiek vėliau pastebėjau, kad yra platesnių informacijos mainų poreikis, ir „Facebook“ platformoje sukūriau grupę, skirtą lietuviams Estijoje. Jau daugiau nei 10 metų ją administruoju. Grupė sėkmingai ir sparčiai plėtėsi, o virtualioje erdvėje užvirė gyvenimas“, – pasakoja Vaidas.

Kasdienis paskyros administravimas nejučia įtraukė, V. Matulaitis pradėjo matyti ir jausti, kuo gyvena vietos lietuviai, kokie jų poreikiai, lūkesčiai, vargai ir džiaugsmai. Laikui bėgant Vaidas pradėjo aktyviau lankytis renginiuose Lietuvos ambasadoje Taline, vėliau sulaukė iš bendruomenės narių pasiūlymų ir paramos stoti prie jos vairo.

Pasak Vaido, lietuviams kaskart susirinkus draugėn apima lengvos euforijos pojūtis.

„Man išties labai pasisekė sutikti tokių šviesių, pasišventusių, patriotiškų ir už Lietuvą sergančių asmenybių“, – gražių žodžių bendruomenės nariams negaili vadovas.

Tarnystė lietuvybei

Vaidas aktyviai dalyvauja ne tik Estijos lietuvių bendruomenės, bet ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje, yra pastarosios valdybos narys.

„Abiem atvejais tai yra visiškai savanoriška veikla, tarnystė Lietuvai ir lietuvybei be jokio finansinio atlygio mūsų pačių laiko ir labai dažnai asmeninės piniginės sąskaita“, – sako bendruomenės vadovas.

Į daug kam kylančius klausimus „Kodėl? Kokia iš to nauda?“ racionalaus atsakymo Vaidas neturi. Prisipažįsta, jog tokią jo veiklą ne visi supranta ir dažnai ieško kažkokių paslėptų išskaičiavimų.

„Esu, galima sakyti, idealistinio sukirpimo, mano variklis yra įtikėta idėja ir vizija. Manau, kad tikrai ne paskutinėje vietoje giminystės ryšiai su nepriklausomybės kovų savanoriais, prezidentu A. Stulginskiu bei edukacija, kuomet nuo mažens tėčio buvau auklėjamas patriotiška dvasia“, – sako V. Matulaitis.

Lietuvių kalba – bene esminė ašis bet kurioje lietuvių išeivijos organizacijos veikloje, o lituanistinis švietimas yra laikomas pagrindine fronto linija kovoje už lietuvybės išsaugojimą už geografinės Lietuvos ribų.

„Nors tapatybės suvokimas pastaruoju metu patiria transformacijų, lietuvių kalba išlieka kertiniu identiteto akmeniu. Apskritai tapatybė ir jos klausimas – plati ir svarbi tema, ko gero, reikalaujanti atskiro pokalbio“, – sako bendruomenės pirmininkas.

Vaidas tikina esantis Vilniaus vaikas visomis prasmėmis, todėl jam kartkartėmis reikia įsikrauti šio miesto.

„Tuomet pasisemiu tos jo ypatingos, mistinės ir bohemiškos energetikos, vilnietiškų vibracijų. Be abejo, yra draugų ir artimųjų, kurie man svarbūs. Dar turiu silpnybę lietuviškoms knygoms, todėl knygynų naršymas yra tapęs neatsiejamu ritualu. Galima sakyti, kad Estijoje pasiilgstu lietuviškos kultūros lauko plačiąja prasme“, – šypteli V. Matulaitis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų