Panevėžiečių emigrantų šeima siekia, kad Norvegijos policijos konfiskuotas ir myriop pasmerktas jų mylimas keturkojis Bonzis būtų deportuotas į Lietuvą, Panevėžio gyvūnų prieglaudą. A. Bajorinaitės-Dirsienės asmeninio albumo nuotr.

Į Kaimiškį – pagalbos šauksmas iš Norvegijos

Į Kaimiškį – pagalbos šauksmas iš Norvegijos

„Ar galite padėti Lietuvos piliečiui“, – toks kiek neįprastas pagalbos prašymas pasiekė Panevėžio gyvūnų globos draugiją.

Emigravo ir šuo

Nors dažniausiai į įvairias Lietuvos institucijas emigrantai kreipiasi dėl Norvegijos vaiko gerovės apsaugos tarnybos „Barnevernet“ iš šeimos išplėštų vaikų, tačiau šįkart pagalbos buvo prašoma dėl Norvegijos policijos atimto keturkojo – amerikiečių akitos veislės šuns Bonzio. Vienerių metų keturkojį ruošiamasi užmigdyti, bet jo šeimininkai viliasi, kad Panevėžio gyvūnų globos draugijos įsipareigojimas šunį socializuoti išgelbės Bonzį.

Kaip pasakojo gražuolio augintinio šeimininkė Austė Bajorinaitė-Dirsienė, jau kuris laikas ji kartu su vyru emigravo į Norvegiją. Į ūkį, kuriame dirba, atsivežė ir kitą savo šeimos narį – Lietuvoje įsigytą ir čia mikroschema pažymėtą amerikiečių akitos veislės keturkojį. Dokumentuose jo tikrasis vardas Baronas, bet šeimininkai jį vadina Bonziu. Pasak panevėžietės, jos augintinis iki lemtingo įvykio niekam nekliuvo, nes emigrantai jį laikė pagal visus Norvegijos įstatymus. Austės teigimu, į Lietuvą jie parvykdavo kas du mėnesius, tad grįžę į gimtąjį Panevėžį skubėdavo dresūros mokyklon. Be to, kasdien su šuniu daug užsiimdavo ir patys.

Tai tikrai ne tas šuo, kuris visą dieną būna pririštas prie būdos. Bonzis labai draugiškas, paklusnus ir socializuotas keturkojis“, – tikino jo šeimininkė.

Tačiau emigrantų šeimos gyvenimas apsivertė, kai prieš beveik tris savaites į ūkį, kuriame dirba pora, atvyko netoliese gyvenantis norvegas su dviem atžalomis įsigyti uogų. Tuo metu Austė su vyru darbavosi laukuose, o augintinis buvo pririštas kieme. Atvykėliai, pamatę gražuolį meškiną, nusprendė jį paglostyti, tačiau netikėtai keturkojis įkando vienam iš berniukų.

„Atrodo, kad tai tik blogas sapnas. Niekada nebūtume pagalvoję, kad gali taip atsitikti.“

A. Bajorinaitė-Dirsienė

Pagal tėvo pasakojimą, šuo puolė staiga prie jo priėjusį berniuką ir įkando jam į galvytę. Visiems buvo šokas, kraujo išties buvo daug, bet ligoninėje susiuvus žaizdą jau kitą dieną vaikas lakstė lauke. Iki šiol nesuprantame, kodėl taip įvyko, nes mūsų Bonzis be galo ramaus ir taikaus būdo, anksčiau nėra rodęs jokios agresijos. Galbūt pats išsigando ir gindamasis įkando vaikui“, – paaiškinimo ieško keturkojo šeimininkė.

Prarado šeimos narį

Nors, anot Austės, berniukas buvo sužalotas nesunkiai, kur kas daugiau išsigando, tą pačią dieną į ūkį atvyko policijos pareigūnai ir konfiskavo panevėžiečių augintinį. Emigrantės teigimu, niekas net nesigilino į situaciją ir aplinkybes, kodėl šuo taip pasielgė, mat Norvegijoje įstatymai dėl gyvūnų auginimo labai griežti. Bet koks šuns lojimas ar dantų šiepimas jau traktuojamas kaip neleistinas elgesys ir toks šuo jau laikomas agresyviu.

Girdėjome daug tokių atsitikimų, kai šuo būdavo konfiskuojamas tik todėl, kad aploja avis. Niekada negalvojome, kad mums taip gali atsitikti. Tuo labiau kad šuo visuomet buvo pririštas ir niekam nekėlė nepatogumų ar pavojaus. To įvykio galėjo ir nebūti, jeigu norvegas tėtis būtų atsakingesnis ir vaikų prie svetimo šuns neleidęs“, – kalbėjo A. Bajorinaitė-Dirsienė.

Panevėžiečiai ne tik neteko savo šeimos nario, bet ir abiem su vyru iškelta baudžiamoji byla. Moters teigimu, policija traktuoja, jog dėl šio įvykio, jų vertinimu, nusikaltimo, kalti šuns šeimininkai, ir visai nesvarbu, kad tuo metu jų nebuvo. Lietuviams gresia laisvės atėmimas iki šešių mėnesių ir bauda. Emigrantei skaudžiausia, kad jau daugiau kaip dvi savaitės ne tik neturi galimybės aplankyti savo mylimo keturkojo, bet ir nežino, kaip jis jaučiasi ir kur yra. O prieš savaitę lietuviai sulaukė laiško, kad Bonzį privalu užmigdyti, nes jis gali kelti nepasitikėjimo ir baimės jausmą visai bendruomenei.

Mes turime teisę rašyti apeliaciją, tą ir darysime. Situacija be galo absurdiška, kai tarsi nieko nepažeidei, bet prarandi savo augintinį, savo šeimos narį, ir dar esi kaltinamas. Atrodo, kad tai tik blogas sapnas. Niekada nebūtume pagalvoję, kad gali taip atsitikti“, – graudinosi Bonzio šeimininkė.

Griebiasi šiaudo

Austės žiniomis, tokiais atvejais policija gali perduoti, parduoti ar prireikus užmigdyti šunį. Tačiau dažniausiai jie renkasi pastarąjį, paprasčiausią variantą. Kiek ji domėjosi, nuo 2015 m., kai buvo itin sugriežtinti gyvūnų laikymo įstatymai, nė vienas norvegas neatgavo konfiskuoto savo augintinio. Tačiau lietuvė vis dar nepraranda vilties. Brolio patarta, jauna moteris kreipėsi į Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovę Rūtą Liberienę, kad ši išduotų pažymą, jog jeigu Bonzis būtų deportuotas iš Norvegijos, ji pati apsiimtų šunį dresuoti ir socializuoti. O jeigu to nepavyktų, tik tada keturkojui būtų atlikta eutanazija. Austė viliasi, kad toks įsipareigojimas bus jos augintinio bilietas į laisvę, tuo labiau kad Bonzis oficialiai yra Lietuvoje registruotas šuo.

Tikimės stebuklo. Kai policijos klausėme dėl šuns deportavimo, jie sakė, kad tokio atvejo jų praktikoje nebuvo. Todėl meldžiamės ir tikimės, kad mūsų istorija bus pirmoji su gražia pabaiga“, – vilties dar nepraranda A. Bajorinaitė-Dirsienė.

Tokios pagalbos neteko teikti

Panevėžio gyvūnų globos namų vadovė Rūta Liberienė prisipažįsta tokio pagalbos prašymo sulaukianti pirmą kartą, tačiau net nedvejojusi Bonzio šeimininkei parašė oficialų raštą, kad jeigu šuo bus deportuotas, prisiima visą atsakomybę už gyvūną – įsipareigoja per mėnesį jį socializuoti.

Nežinau, ar tokia pažyma padės, bet pabandyti visada verta. Pas mane savo augintinį dresuojanti viena Norvegijoje gyvenanti šeima pasakojo, kad užtenka net šuns lojimo arba kaimynams pasiskųsti, kad bijo jūsų augintinio, iš karto prisistato policija ir keturkojį konfiskuoja. Ir praktiškai visada tokiais atvejais šuo yra užmigdomas. Kaip su vaikais, taip ir su gyvūnais – ten labai griežti įstatymai. Labai norisi padėti Bonzio šeimininkams“, – kalbėjo R. Liberienė.

Pasak gyvūnų globos draugijos vadovės, akitos iš pažiūros labai meilūs ir gražūs šunys, bet turintys savo charakterį. Japonų akitos yra gerokai švelnesnės, o amerikiečių – sunkesnio būdo ir šiems šunims dresūra būtina.

Dresavau amerikiečių akitą, ne kartą važiavome su ja į renginius vaikams. Vaikai ją čiupinėjo, glostė, kai kurie net jodinėjo. Šuo draugiškai leidosi taip niurkomas, bet kai pavargo, apsivertė ant šono ir aiškiai parodė, kad daugiau nieko nebenori matyti, juo labiau – draugauti. Labai svarbu suprasti ir šios veislės šuns charakterio ypatumus“, – paaiškino R. Liberienė.

Komentarai

  • Aš vietoje tų žmonių dėl savo šuns į Lietuvą sugrįžčiau. Negi jie planuoja jį gelbėti atiduodami? Tokio amžiaus šuniui tai būtų tas pats kas užmigdymas.

    • Jie grįžti nesiruošia ir negaki – įdėmei skaitykit straipsnį. Vienas žmogus išLT paršęs , kad jis paims šunį savo globon nieko nebus .Reikia skubiai rašyti peticiją ir veikti – netraukti laiką .Juk šuo LT jurisdikcijoj čipuotas irgi čia – be kovos nieko nebus .Šunį reikia gelbėti – praktiškai jis nekaltas – o svetimas žmogus ko kiša nagus – jie aišku eis už savo …

  • Reikia kreiptis LT gyvūnų teisių apsaugos tarnybą į Brigitą Kimontaitę , jei pati nesiims n tai gal patars …

  • ,kad ten istatymai veikia,o ne tik ‘ant popieriaus“ ,kaip pas mus.Sunu nudergti laiptai daugiabuciuose,po pieva nebandyk leisti vaikui palakstyti,gris meslinas ir t.t.Aisku istatymai yra,bet kas is to?Ar bent kas kontroliuoja kaip sunys vedziojami,ar seimininkas turi kuo surinkti ismatas.Susirupinama nebent tada kai ka apdrasko ,bet ir tai lieka, ko gero,pilietis pats kaltas.

  • Ar šuo bus socializuojamas ir dresuojamas Kaimiškyje esančioje Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudoje? 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂

  • Jo blin, ikando vaikui i galva – nieko tokio?? Vaikas jau kita diena lakste? Isproteje sunininkai… Prisiperka visokiu psichopatu sunu – seimos narys siu siu siu… Teisingai ateme.

  • Tikrai gaila. Bet ir zmoniu nesupratingumas eiti artyn prie priristo suns. Niekuomet to nedaryciau ir neleisciau savo vaikams. Seimininkams tai tikrai didele kaina prarasti augintini, kuriuo rupinasi ir myli

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų