Sutuoktiniai menininkai Rudokai neslepia esantys labai skirtingos asmenybės: Diana jautri ir emocinga, Tomas – visiška žmonos priešingybė. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Kai du pasauliai susijungia į vieną

Kai du pasauliai susijungia į vieną

Panevėžiečių menininkų Dianos ir Tomo Rudokų pristatyti nebereikia – už juos kalba jų kūriniai. O kaip du kūrėjai veikia vienas kitą? Tokį klausimą uždavė projekto „Du pasauliai. Kuriančios poros“ sumanytojas, „A galerijos“ įkūrėjas Albinas Vološkevičius. Tapytoja Diana Rudokienė ir grafikas Tomas Rudokas – pirmieji, pradėję šį ciklą. Projektui pateikti sutuoktinių darbai eksponuojami Panevėžio savivaldybės pirmame ir antrame aukštuose.

Kurianti pora

Pasiūlymas tapti tokio projekto dalyviais iš pradžių Rudokams kėlė abejonių, ypač Tomui, kuris, kaip pats teigia, neturėjo laiko ir blaškėsi kūrybiniuose ieškojimuose.

„Kai pasiūlė dalyvauti projekte, kvepėjo šiokia tokia avantiūra. Trūko laisvo laiko, nebuvau apsisprendęs, ką tapyti“, – pasakojo grafikas.

Panevėžys – ne pirmoji vieta, kur eksponuojami projekto „Du pasauliai. Kuriančios poros“ darbai. Pirmą kartą paroda eksponuota Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje, antrąjį – 10-metį šventusioje meno mugėje „ArtVilnius’19“. Pastarojoje panevėžiečiai Rudokai sulaukė nemažos sėkmės – čia naujus namus surado net 8 šių menininkų darbai.

„Buvau numačiusi, kad vienas mano darbų atsidurs pas mane namuose, bet nebetilpo. Dabar suprantu sakančiuosius, kad nebeturi vietos paveikslams. Anksčiau to nesuprasdavau“, – juokiasi tapytoja.

„Menas yra dvasinės energijos forma. Jei pažiūri į kūrinį ir šis nieko nepalieka žmoguje, toks menas yra nevykęs.“

D. Rudokienė

Tolesnis parodos kelias – į Kauną. Laikinojoje sostinėje darbai bus pristatyti galerijoje „Balta“, tačiau su sąlyga – kad bent pusė jų bus nauji, dar niekur neeksponuoti.

Kad paroda sėkmingai toliau keliautų po Lietuvą, A. Vološkevičius kūrėjams padovanojo po drobę, kad šie galėtų imtis naujų darbų.

Vietos konkurencijai nėra

Sutuoktiniai Rudokai neslepia esantys labai skirtingos asmenybės. Diana jautri ir emocinga, o Tomas – visiška žmonos priešingybė.

„Žmonės sako, kad esam labai skirtingi, vis dėlto sutariam. Drįsčiau teigti, kad aš esu ta jautrioji pusė, o Tomas – racionalioji“, – svarsto D. Rudokienė.

Kad ir kokie skirtingi būtų, jų namuose nėra vietos konkurencijai – menininkai dirba atskirose studijose. Taip proceso metu nėra suvaržymų, jiedu nekontroliuoja vienas kito ir gali atskleisti stiliaus ypatybes.

Kūrėjų skirtumai matomi ir jų darbuose – šie skiriasi kaip diena ir naktis. D. Rudokienės paveiksluose dominuoja veidai, dauguma jų – moteriški. Tapytojos darbai užbaigti iki tobulumo. Tai kartais gali net sukurti įspūdį, kad menininkė ne tapo, o naudoja kompiuterines programas. Tačiau visi paveikslai – jos rankų vedžiotų teptukų rezultatas.

Pasak D. Rudokienės, jos darbai priklauso nuo to, kokį gyvenimo etapą tuo metu išgyvenanti.

„Emociniai iššūkiai, didesni ar mažesni, atsispindi tapyboje. Mano darbai keičiasi priklausomai nuo gyvensenos, jausmų, kuriuos išgyvenu. Dabar ramus, lygus periodas, bet tai nereiškia, kad taip visą laiką bus“, – pasakoja D. Rudokienė.

Erdvė interpretacijai

O T. Rudoko darbai – grafiniai. Čia figūruoja geometrinės formos, visada žavėjusios menininką. Savo darbus jis vadina elementariomis geometrinėmis abstrakcijomis, sudarytomis iš trikampių, kvadratų, apskritimų ir tiesių.

Kaip teigia pats menininkas, jo suteikti pavadinimai paveikslams atspindi tik paties supratimą – kiekvienas juose gali matyti ką kita.

„Prie paveikslų pakabinti pavadinimai, bet į juos nereikia žiūrėti. Jie pridėti tam, kad būtų, bet nemanau, kad darbui galima sugalvoti kažkokį vieną pavadinimą“, – sako grafikas.

Svarbiausia – emocija

D. Rudokienė džiaugėsi, kad tiek jos, tiek sutuoktinio darbai kelia žmonėms emocijas. Ir visai nesvarbu, kokias – pasigėrėjimą, pyktį ar nuostabą. Tapytoja įsitikinusi, kad menas, nepaliekantis jokių jausmų, neturi vertės.

„Menas yra dvasinės energijos forma. Jei pažiūri į kūrinį ir šis nieko nepalieka žmoguje, toks menas yra nevykęs“, – mano D. Rudokienė.

Anot jos, labai svarbu pačiam kūrėjui žinoti, ką norintis pasakyti savo darbais. Ir tai yra vienas sunkiausių momentų prieš pradedant tapybos procesą – reikia išlaukti tinkamo momento ir tinkamų minčių bei idėjų.

„Pirmiausia reikia susigyventi su aplinka, pajusti, ką nori pasakyti. Kartais tenka pralaukti ilgesnį laiką“, – sako menininkė.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų