Kada skauda krūtinę, bet ne širdį

Kada skauda krūtinę, bet ne širdį

Penkios priežastys, kodėl gali skaudėti krūtinę, bet ne širdį.

Krūtinės skausmai akimirksniu priverčia galvoti apie blogiausia. Nors gali būti daugybė kitų paaiškinimų, ne tik infarktas ar kitos pavojingos širdies būklės.

Sakoma, jog net pusė į kardiologus dėl krūtinės skausmo besikreipiančių žmonių sužino, kad jų širdis visiškai sveika.

Nuo to jiems, suprantama, palengvėja, bet tik psichologiškai, nes krūtinės skausmai vis tiek niekur nedingsta. Kartais gydytojai turi atlikti tikro detektyvo darbą, kad užčiuoptų tokio skausmo šaknis. Ir pirmiausia jie patikrina šias penkias galimybes.

Sužalota krūtinės kremzlė arba raumenys

Krūtinės traumos – pavyzdžiui, patirtos per avariją ar griūvant – būna labai skausmingos. Elementariausia iš jų – raumens patempimas keliant ką nors sunkaus, sportuojant be apšilimo ar visą dieną prasėdėjus netinkamoje pozoje, – gali pridaryti didelių nemalonumų.

Dar viena galima aštraus krūtinės skausmo priežastis, apie kurią gal ir negirdėjote, yra kostochondritas. Kremzlės, jungiančios šonkaulį su krūtinkauliu, uždegimas.

Skaičiuojama, kad beveik trečdalis žmonių, kurie kreipiasi į gydytojus dėl skausmo krūtinėje, kenčia dėl kostochondrito. (Tarp jų, beje, būna šiek tiek daugiau moterų nei vyrų.) Dažnas negaluoti pradeda po intensyvių fizinių krūvių, kvėpavimo takų infekcijų, kai kurių formų artrito, labai smarkaus kosulio ar vėmimo arba išsivysčius komplikacijoms po operacijos.

Labai svarbu atminti, kad tokios krūtinės traumos paprastai nesukelia dusulio, karščiavimo nei bėrimo. Todėl jei, be skausmo, patiriate dar ir kurį nors iš šių simptomų, tučtuojau kreipkitės į gydytoją – gali būti, jog jums kas nors rimtesnio.

Refliuksas

Jeigu esate patyrę rėmens graužimą, žinote, koks skausmingas gali būti gastroezofaginis refliuksas.

Jis smogia, kai apatinis stemplės raukas tinkamai neužsiveria ir rūgštus skrandžio turinys patenka atgal į stemplę sukeldamas deginantį skausmą krūtinėje.

Kai tokie priepuoliai kartojasi dažnai ir yra stiprūs, galite būti beveik tikri, jog išsivystė gastroezofaginio refliukso liga.

Nors labai bjaurus, refliuksas grėsmės gyvybei paprastai nekelia. Bet intensyvus diskomfortas krūtinėje gali kaip reikiant išgąsdinti ir, pripažįsta gydytojai, nedaug tesiskirti nuo infarkto.

Gastroezofaginio refliukso liga irgi nėra tokia jau nepavojinga. Per ilgesnį laiką galimos komplikacijos dėl pažeistos stemplės, sukelto uždegimo ir didėjanti stemplės vėžio išsivystymo rizika. Jau vien dėl to verta vengti tokių dirgiklių kaip alkoholis ar sotus valgis vėlai vakare.

Net kai kurie populiarūs vaistai, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, gali erzinti rėmenį. Todėl geriausia pasitarti su gydytoju, kaip apsisaugoti.

Nerimas arba depresija

Nerimavimas dažniausiai neguldo žmonių į ligoninę. Bet jeigu nerimo priepuolis perauga į panikos, tikrai galima atsidurti skubios pagalbos skyriuje.

Kartais panikos priepuoliai būna nepaprastai intensyvūs: trūksta oro, spaudžia krūtinę, pykina, čia muša karštis, čia krečia šaltis, ir gali nuoširdžiai atrodyti, kad mirštame nuo širdies smūgio. Ypač jeigu dar prisideda hiperventiliacija – labai dažnas arba labai gilus kvėpavimas, įtempiantis krūtinės raumenis.

Kartais jos skausmai gali būti ir tiesiogiai susijęs su širdies kraujagyslių sistema, nes per panikos priepuolį arterijos susiaurėja ir apriboja kraujo pritekėjimą į širdį.

Nors nereikia nė panikos priepuolio, kad paskaustų krūtinės plotą. Daugybei žmonių tokį diskomfortą palaipsniui gali sukelti lėtinis nerimas. Tuomet viskas prasideda nuo įkyraus sopulio, kuris ilgainiui perauga į buką spaudimą krūtinėje, tarsi ją gniaužtų didžiulis kumštis.

Labai panašiai ir depresijos atveju. Krūtinės skausmas būna mažiau epizodiškas ir ne toks dramatiškas, palyginus su panikos priepuoliu.

Tokius fizinius psichikos problemų pasireiškimus gydytojai vadina somatiniais simptomais ir tai gali būti bet kas – nuo sustojusio skrandžio iki galvos ar krūtinės skausmų, netgi pasunkėjusio kvėpavimo.

Gera žinia, kad tai gydoma ir daugiau nei vienu būdu. Bet vis tiek reikėtų pasitikrinti pas gydytoją, kad būtumėte tikri, jog nėra kokios nors rimtos ligos.

Problemos dėl plaučių

Plaučiai taip pat gali būti skausmų krūtinėje priežastis. Anot gydytojų pulmonologų, net užterštas kietosiomis dalelėmis oras, koks neretai būna šaltomis žiemos dienomis, gali sudirginti kvėpavimo takus. Tuomet ima spausti krūtinę, prasideda kosulys, dėl kurio įsitempia krūtinės raumenys ir ją ima skaudėti.

Įtraukus gurkšnį šalto sauso oro irgi gali paskausti krūtinę. Specialistai įspėja, jog tai ypač dažna per burną kvėpuojančių žmonių patirtis (kvėpuojant per nosį ji padeda sušildyti orą), taip pat sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, kaip kad astma, bėda. Lėtinė liga jau savaime pasunkina kvėpavimą, taigi gali sukelti krūtinės skausmą. Prisidėjus nepalankiems aplinkos veiksniams – tuo labiau.

Infekcija, trombas ar kita sveikatos būklė

Kai kurios kitos su plaučiais susijusios būklės irgi gali lemti nemalonius pojūčius krūtinės srityje.

Pneumonija. Kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių, krūtinę gali skaudėti kosėjant ar tik kvėpuojant.

Pleuritas. Plaučius ir krūtinę dengiančios plėvės – pleuros – pabrinkimas dėl uždegimo, kurį gali sukelti tam tikros autoimuninės būklės (pavyzdžiui, vilkligė), virusinės infekcijos ir kraujo krešuliai.

Plaučių embolija. Kai trombas viename iš plaučių pradeda stabdyti kraujo pritekėjimą į organą ir didina kraujo spaudimą, dažnai vienais pirmųjų simptomų būna dusulys ir krūtinės skausmas. Tokiose situacijose reikalinga skubi medicinos pagalba – būtina kviesti greitąją.

Nepriklausomai nuo to, su kokia plaučių problema susidūrėte, yra didelė tikimybė, kad ji reiškiasi ir kosuliu. Turėkite omenyje šį papildomą simptomą – daugeliu atvejų kosulys padės suprasti, kad skauda ne dėl širdies.

Kada vis dėlto kalta širdis

Su širdimi susiję skausmai vadinami krūtinės angina ir jie pasireiškia, kai užsikemša mažiausiai viena vainikinė arterija (dažniausiai dėl riebalinės plokštelės) laikinai apribodama kraujo tekėjimą į širdį. Tokioje situacijoje juntamas spaudimas arba gniaužimas krūtinėje ir, priklausomai nuo to, kokio tipo angina, diskomfortas gali stiprėti nuo fizinių krūvių.

Infarktas ištinka vienai tokių riebalinių plokštelių atplyšus nuo arterijos sienelės, susidarius trombui ir jam užblokavus kraujo tekėjimą į širdies raumenį. Tada daugelis jaučia čia užeinantį, čia praeinantį krūtinės skausmą, kuris trunka ilgiau nei kelias minutes ir gali išplisti į rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį.

Taip pat galimi ir tokie simptomai, kaip dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas, galvos svaigimas, vėmimas – visi šie infarkto požymiai, tarp kitko, specifiškai būdingi moterims.

Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kad jus ištiko infarktas, nedvejodami kvieskite greitąją pagalbą.

Kitais atvejais atidžiai stebėkite simptomus, įsiminkite, ką veikėte (ar valgėte) prieš prasidedant krūtinės skausmams, kad ateityje galėtumėte išvengti juos provokuojančių aplinkybių.

Svarbiausia, kai kamuoja nepaaiškinami krūtinės skausmai, nebijoti kreiptis į gydytojus. Didelė tikimybė, kad jų priežastis – ne širdis.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite