-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Skausmą, pykinimą, rėmens graužimą dar galima iškęsti neatkreipiant aplinkinių dėmesio, o raugėjimas viešumoje verčia pasijusti itin nepatogiai.
Pasakojama, kad kažkada garsus atsirūgimas buvo pagarbos ženklas šaunią puotą surengusiam namų šeimininkui, bet dabar jis sukelia tik gėdą. Tad nejaugi negalima apsidrausti, kad netektų atsidurti keblioje padėtyje?
Valgant kartu su maistu nevalingai nuryjama ir oro (šis reiškinys vadinamas aerofagija). Į virškinimo traktą taip pat patenka kai kuriuose produktuose esančios dujos. Be to, dujų susidaro virškinimo metu. Taigi stemplėje ir skrandyje oro bei dujų yra visada, ir nemažai. O kai jų ten susikaupia ypač daug, imamas spausti sfinkteris, t. y. raumeninis raukas, esantis tarp skrandžio ir stemplės, – tai ir sukelia raugulį.
Vis dėlto raugėjimas nėra priežastis sunerimti dėl savo sveikatos. Kur kas didesnių nemalonumų – rėmens graužimas, pilvo skausmas ir pūtimas – atsirastų, jei oras iš skrandžio neišeitų. Tiesa, kartais šie požymiai ima varginti prieš atsirūgstant, bet išnyksta, kai tik oro perteklius pasišalina. Štai kodėl gydytojai nerekomenduoja sulaikyti raugėjimo.
Tik bėda, kad šiuo naudingu patarimu dažniausiai visai nenorima vadovautis. Tad ką daryti? Atsakymas paprastas – vengti veiksnių, turinčių įtakos dujų kaupimuisi skrandyje. Bet iš pradžių verta atkreipti dėmesį į kitą raugulio aspektą.
Atsirūgti oru pasitaiko kiekvienam, net visai sveikam, žmogui. Bet kartais su oru skrandis „atsikrato“ ir dalies suvalgyto maisto – tai primena rėmenį, arba gastroezofaginį refliuksą. Skirtumas tik toks, kad raugėjant skrandžio turinys išmetamas toliau – pasiekia ne tik stemplės viršutinę dalį, bet gali patekti ir į burną, dėl to joje atsiranda nemalonus skonis. Toks atsirūgimas jau nėra visai nekaltas: paprastai jis rodo kokią nors virškinimo organų ligą, galbūt net labai rimtą, todėl patartina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tikslią diagnozę nustatyti specialistams padeda žinojimas, koks būtent skonis pajuntamas raugėjant. Jei atsirūgstama rūgštimi, galima įtarti, kad skrandis gamina per daug virškinimo sulčių. Paprastai rūgščių į burnos ertmę patenka staiga pasilenkus, dažnai tuo pat metu juntamas ir rėmens graužimas. O kartumą burnoje sukelia tulžis, taigi reikia ištirti, ar nėra tulžies latakų darbo sutrikimų. Sieros vandenilio (sugedusių kiaušinių) prieskonį atsirūgstant lemia maisto užsistovėjimas skrandyje, paprastai taip būna dėl skrandžio prievarčio kanalo susiaurėjimo. Ši būklė pasitaiko susidarius užgijusios opos randams arba sergant onkologine liga, taigi vizito pas gydytoją atidėlioti negalima.
Kad netektų raugėti, reikia stengtis nepraryti oro – o taip dažnai atsitinka, kai išalkus valgoma godžiai ir skubant arba kai prie stalo emocingai aptarinėjami labai svarbūs klausimai. Asmenys, dažnai patiriantys šį viešumoje vengtiną reiškinį, turėtų atsisakyti gazuotų gėrimų ir produktų, kuriuose daug oro: alaus, ledų, suflė, plaktos grietinėlės. Be to, nepatartina gerti per šiaudelį, taip pat tiesiai iš skardinės arba butelio – dėl to oro ir prisiryjama. Raugulį skatina ir kramtomoji guma.
Dar viena raugėjimo priežastis gali būti dažni rijimo judesiai – juk seilėse daugybė oro burbuliukų. Kartais dažną rijimą išprovokuoja sunkūs išgyvenimai. Nusiraminti, o kartu ir išvengti raugėjimo padeda lengvi augalinės kilmės raminamieji preparatai, pavyzdžiui, valerijonų lašai arba tabletės.
Beje, kaip tik valerijonai naudojami ir žolelių nuovirui nuo atsirūgimo ruošti. Šiems nuo seno žinomiems vaistams reikia imti po du šaukštus valerijonų šaknų ir mėtų lapų, šaukštą kiečių ir šešis šaukštus kraujažolių. Pastarosios iš pradžių vienos paverdamos litre vandens 10 min., paskui jų nuoviru užplikomos kitos vaistažolės ir pusvalandį paliekama pritraukti. Per parą patariama šių vaistų išgerti iki trijų puodelių.
Pagal kitą veiksmingą senovinį receptą dera sumaišyti po 30 g ramunėlių žiedų bei pankolių sėklų ir 40 g liepų žiedų, du šaukštus šio mišinio užplikyti stikline vandens ir pakaitinti vandens vonelėje, paskui nuovirą atvėsinti, perkošti (tirščius gerai nuspausti) ir pripilti tiek vandens, kad vėl būtų pilna stiklinė. Gerti prieš valgant po pusę arba trečdalį stiklinės du tris kartus per dieną.
