-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ko kito galima tikėtis po žiemos. Viskas natūralu. Saulės trūkumas paveikia hormonų apykaitą, o tai turi įtakos intelektui, atminčiai, judesių koordinacijai ir nuotaikai.
Keletą mėnesių daugiausia laiko mes praleidžiame uždarose patalpose – dėl deguonies trūkumo atsiranda mieguistumas, ima skaudėti galvą, sausas oras išdžiovina nosiaryklės gleivinę. O kur dar pavasarinė avitaminozė, judėjimo trūkumas.
Žodžiu, žiemos padariniai liūdni: pagal statistiką, pavasarį apie 60 proc. žmonių jaučia nuolatinį nuovargį, 30-iai proc. žmonių paūmėja lėtinės ligos, kas penktas serga peršalimo ligomis.
Metas susiimti, pradėti reikia nuo savo nuotaikos. Permainų siekite neskubėdami. Prabudus ryte tingisi daryti mankštą? Tačiau atlikti keletą energingų judesių juk galima prisiversti. O paskui – kontaktinis dušas. Iš pradžių pakaks tik vieną kartą pakeisti vandens temperatūrą, kontrastinio dušo procedūrą ilginkite palaipsniui per mėnesį pasiekite reikiamą laiką. Ši procedūra pagreitins medžiagų apykaitą, kraujas ims cirkuliuoti greičiau – jūs greitai pastebėsite, jog tampate žvalesni.
Klasikiniai būdai atsikratyti blogos nuotaikos – vaikščiojimas po parduotuves ir malonių dalykų pirkimas, ėjimas į svečius, teatrą ar kiną. Tai žino visi. O ko nederėtų daryti žiemos pabaigoje?
Nereikia užsiimti tokiais darbais, kurie pareikalaus didelės emocinės įtampos, pavyzdžiui, pradėti namuose remontą arba pirkti ar parduoti butą.
Jei ketinate mesti rūkyti – pavasario pradžia ne pats geriausias metas. Juk patirsite papildomą stresą, blogo įpročio bus lengviau atsikratyti, jei kuriam laikui tai atidėsite. Stenkitės daryti mažiau kasdienių smulkių klaidų: pirmiausia vakarais nesėdėkite prie kompiuterio, gerai išsimiegokite.
Yra puikių imunitetą stiprinančių produktų, tokių kaip lašiniai, spanguolės, ožkos sūris, medus. Reikia rūpintis žarnynu: stenkitės valgyti kuo daugiau žalių daržovių, o jei valgote mėsą, geriau ją gaminti garuose arba virti. Taip pat labai sveika per dieną suvalgyti po 2-3 žalius obuolius, tai puiki vėžio profilaktika ir labai naudinga virškinimui.
Dar vienas būdas pagerinti nuotaiką – suteikti džiaugsmo raumenims. Šiuo terminu fiziologai apibūdina organizmo būklę, kai juntamas jėgų antplūdis. Jei raumenys negauna reikiamo krūvio, blogiau funkcionuoja vidaus organai, mažiau į kvepiama oro, organizmas negauna reikiamo kiekio deguonies, prasideda grandininė negalavimų, o vėliau ir ligų reakcija.
Kaip nudžiuginti raumenis ir kūną? Sporto salė, baseinas – žinoma, gerai, bet reikia pajudėti ir grynam ore. Pasinaudokite paskutiniu sniegu ir susiruoškite paslidinėti ar pačiaužyti, kai nebėra sniego, galima tiesiog užsiimti šiaurietišku vaikščiojimu su lazdomis ar tiesiog pavaikščioti keičiant ėjimo tempą. Taip pat nepamirškite gydomosios gimnastikos.
Judėjimas – geros savijautos pagrindas, tačiau tai dar ne viskas. Daugelio savijautą blogai veikia saulės aktyvumo padidėjimas, ryškūs orų pokyčiai, besikaitaliojantis atmosferos slėgis. Tad sekite orų prognozes ir iš anksto imkitės priemonių. Pavyzdžiui, jei esate hipertonikas, gal trumpam reikia padidnti vartojamų vaistų dozę. Apsidrausti nepakenks ir hipotonikui, gal kurį laiką būtų gerai pavartoti ženšenio užpilo. Žiemos pabaigoje dažnai paūmėja daugelis lėtinių ligų. Išvengti pablogėjimo įmanoma iš anksto profilaktiškai pasigydžius.
„Pasakyk man, ką tu valgai, ir aš pasakysiu, kas tu.“ Šį žinomą aforizmą reikėtų papildyti: kada valgai ir kiek. Pereinamuoju laikotarpiu nuo žiemos prie pavasario mitybos ritmas itin svarbus. Stenkitės, kad pertraukos tarp valgymų nebūtų ilgesnės nei 4-5 valandos: alkis sukelia funkcinius virškinimo sutrikimus, taip pat lemia lėtinių skrandžio ir virškinamojo trakto ligų, tokių kaip pankreatitas, cholecistitas, opos, paūmėjimą. Blogos nuotaikos apimti nesistenkite ką nors suvalgyti – ji pasitaisys neilgam.
Vartokite daugiau karšto maisto: karštų sriubų, žaliosios arbatos, kavos, tai padės pasijusti žvalesniems. Racione turi būti daug baltymų turinčio maisto, gebančio suteikti daug energijos: mėsos, žuvies. Tačiau dešrų ir dešrelių derėtų atsisakyti, jose gausu paslėptų riebalų, nuo kurių galite priaugti nereikalingų kilogramų.
Daugiau valgykite rūgštaus pieno produktų, juose ne tik gausu lengvai pasisavinamų baltymų, jie saugo žarnyno florą, vadinasi, ir mūsų imunitetą. Nuotaiką gerina kartusis šokoladas, džiovinti vaisiai, riešutai.
Pagal kokius požymius galima suprasti, kurių vitaminų trūksta?
Vitaminas B1, arba tiaminas, atsakingas už nervų sistemos funkcionavimą. Jei nuolatos juntamas nuovargis, sudirgimas, prislėgta nuotaika, blogiau miegama – vadinasi, trūksta šio vitamino.
Ką daryti? Pradėkite rytais valgyti košes. Ypač naudinga valgyti užpiltus verdančiu vandeniu garuose virtus avižinius dribsnius – tiamino juose dešimt kartų daugiau nei kituose produktuose. Sveika kasdien suvalgyti po kelis graikinius riešutus.
Vitaminas E. esant jo trūkumui sutrinka nervinių impulsų perdavimas. Tai pasireiškia nuotaikų kaita, nuovargiu, arterinio kraujospūdžio sumažėjimu.
Ką daryti? Papildyti šio vitamino atsargas galima vartojant šaltai spaustų aliejų – kukurūzų, saulėgrąžų, alyvuogių. Taip pat reikia valgyti kukurūzų, pupelių, špinatų, petražolių, avižinės ir rikių košės, jūros gėrybių, kiaušinių, citrusinių vaisių, riešutų.
Vitaminas D. Esant jo trūkumui gali skaudėti raumenis, stuburą, pablogėti miegas, pasireikti sudirgimas.
Ką daryti? Įtraukite į savo valgiaraštį patiekalus iš kepenų, kiaušinių trynius, sviestą, grietinę, žuvį – lašišą, kitos riebios žuvies. Profilaktiškai gerai pavartoti žuvų taukus – skystus arba kapsulėmis.
Vitaminas A. Jis saugo nuo virusinių infekcijų, atsakingas už odos būklę. Pastebite, jog po žiemos išsausėjo oda? Metas imtis priemonių.
Ką daryti? Valgykite morkų su grietine arba alyvuogių aliejumi, saldžiųjų paprikų, gerkite erškėtuogių arbatą – tai pagrindiniai šio vitamino šaltiniai. Odą tepkite su kremais, kurių sudėtyje yra A vitamino.
