Ką slepia knygos nugarėlė? Mažiau žinomi faktai apie romaną „Vėjo nublokšti“

Ką slepia knygos nugarėlė? Mažiau žinomi faktai apie romaną „Vėjo nublokšti“

Rinkdamiesi knygą dažnai perskaitome ant jos nugarėlės paminėtus faktus, tačiau retai pagalvojame, kas slepiasi už jos. Galbūt mažiau žinomi faktai apie knygą ir jos autorių padės apsispręsti, ką skaityti. O gal kitu kampu pažvelgsite į garsiausias pasaulio knygas ir jų autorius. Ką žinote apie šių dienų žiniasklaidoje ir judėjimo „Black Lives Matter“ kontekste vis dažniau aptarinėjamą literatūros klasika tapusį romaną „Vėjo nublokšti“?

Knygos atsiradimo aplinkybės

Bestselerio ir vienintelės savo knygos „Vėjo nublokšti“ autorei Margaret Mičel buvo 25-eri, kai jai gimė idėja parašyti knygą, sužavėjusią tūkstančių skaitytojų širdis. Dirbdama laikraščio žurnaliste, M. Mičel patyrė kelias fizines traumas. Viena iš tokių traumų gijo sunkiai, todėl M. Mičel nusprendė užsiimti rašymu. Beveik niekas nežinojo, kad jauna moteris rašo knygą, nes autorė įvairiais būdais stengėsi nuslėpti šį faktą. Užduotis nebuvo lengva – knygos rašymui ji skyrė net 10 metų.

Knygos leidyba

Rankraščiu susidomėjo amerikiečių leidybos įmonė „Macmillan“. Leidyklos redaktorius Haroldas Lathamas įžvelgė knygos potencialą ir tikėjo, jog ji gali tapti bestseleriu. M. Mičel skyrė apie 6 mėnesius knygą galutinai suredaguoti, daug skyrių perrašė ir galiausiai 1936 metais knygą publikavo. Ilgas darbas buvo įvertintas – M. Mičel tapo Pulicerio premijos laureate.

Knygos pavadinimas

Pavadinti knygą nebuvo lengva. Autorės manymu, knyga turėjo vadintis „Tomorrow is another day“ (liet. Rytoj bus nauja diena) pagal paskutinius knygos žodžius. Tačiau vėliau persigalvojo ir pavadino knygą žodžiais, kuriuos rado Ernesto Dausono eilėraštyje – knygos pavadinimu tapo daugelio sąmonėje dabar jau gerai įsitvirtinę žodžiai „Gone with the wind“ (liet. Vėjo nublokšti).

Kas nutiko Skarletei ir Retui?

Autorė skaitytojus sąmoningai paliko nežinioje ir nepaisydama įvairių prašymų nesutiko kurti knygos tęsinio. Tačiau tokių bandymų buvo. 1991 metais pasirodė knygos tęsinys – Aleksandros Ripli romanas „Skarletė“. Tiesa, kitos autorės žvilgsnis į pasaulio literatūros viršūnėje esančių veikėjų pasaulį nesužavėjo skaitytojų ir knyga nesulaukė didelio susidomėjimo. Dar ir šiandien daugelis M. Mičel romano gerbėjų nerimauja, kas gi nutiko pagrindiniams veikėjams – Skarletei ir Retui. Autorė į šį klausimą taip ir neatsakė. „Kiek žinau, Retas galėjo susirasti kitą, lengvesnio charakterio mylimąją“, – 1945 metais žiniasklaidai teigė rašytoja.

Knygos ekranizacija

Nieko keista, kad didžiausio skaitytojų susidomėjimo sulaukusios knygos tampa filmais. Taip įvyko ir 1939 metais. Tiesa, filmo „Vėjo nublokšti“ premjera vyko kiek kitaip, nei įprasta šiuolaikinėje visuomenėje. Tuometis Džordžijos valstijos (JAV) gubernatorius filmo premjerą paskelbė valstijos švente ir surengė 3 dienas trukusias linksmybes sostinėje Atlantoje. Visiems miestiečiams buvo įsakyta pasipuošti ir – nenudraskyti atvykstančių kino žvaigždžių drabužių!

Knygos ekranizacija buvo teigiamai įvertinta kritikų. Filmas, kuriame aktorė Vivjena Li ir aktorius Klarkas Geiblas įkūnijo pagrindinius veikėjus, pelnė rekordinį skaičių – net 8 „Oskaro“ apdovanojimus iš 13 reikšmingų nominacijų.

„Black Lives Matter“ judėjimas ir kūrinio ateitis

Dabar, praėjus daugiau nei 80 metų, filmas „Vėjo nublokšti“ vėl atsidūrė dėmesio centre. Tačiau šįkart aplinkybės kiek kitokios. Kūrinys sulaukė daug kritikos už vergijos romantizavimą Jungtinių Valstijų pilietinio karo metais. Vaizdo transliuotojas internetu „HBO Max“ netgi laikinai pašalino filmą iš transliuojamų filmų sąrašo. Toks kanalo kūrėjų sprendimas sukėlė diskusijų bangą, kurios centre atsidūrė klausimas – „ar galima vertinti klasikinius filmus bei literatūrą pagal šių dienų aplinkybes?“

Tragiška autorės lemtis

M. Mičel sėkme džiaugėsi neilgai – 1949 metais jos gyvybę netikėtai nusinešė atvažiuojantis automobilis, kai moteris kartu su vyru žingsniavo į kino teatrą. Po autorės mirties dalis su knyga susijusių užrašų ir dokumentų sudegė gaisre. Laimė, kai kurie iš jų išliko. Keli paskutiniai rankraščio skyriai saugomi Peko bibliotekoje, Konektikuto valstijoje (JAV).

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų