-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Daugumos gyvūnų kalbos padargai labai menki ir net turėdami didelį norą jie negalėtų atkurti žodžių, kuriuos sugalvojome per daugelį tūkstančių metų.
Tačiau pastaruoju metu mokslas žengė rimtą žingsnį bendravimo su gyvūnais srityje – Kalifornijos mokslininkai trumpai sugebėjo „pasikalbėti“ su kuprotojo banginio patele.
Jų įspūdingo darbo rezultatai buvo paskelbti žurnale „PeerJ Life and Environment“.
Kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae), taip pat žinomi kaip kupročiai, yra jūros žinduoliai, paplitę visuose vandenynuose nuo Arkties iki Antarkties. Tai labai dideli padarai, kurių kūno ilgis gali siekti 14 metrų, o svoris viršyti 30 tonų.
Šios būtybės gavo neįprastą pavadinimą, nes ant nugaros turi peleką, kuris labai primena kuprą. Be to, šie padarai turi įprotį plaukdami stipriai išsilenkti.
Prieš atlikdami mokslinį eksperimentą, mokslininkai užfiksavo devynių kuprotųjų banginių skleidžiamus garsus. Daugelis jūrų žinduolių naudoja įvairius riksmus, kad surastų poravimosi partnerį.
Tačiau kuprotieji banginiai skleidžia įvairius garsus vien norėdami bendrauti.
Tarp įrašų mokslinio darbo autoriai sugebėjo atpažinti garsą, kurį banginių patelės visada kartoja, kviesdamos savo vaikus.
Iš esmės mokslininkai perklausę pokalbį sugebėjo išskirti konkretų žodį iš kuprotųjų banginių „žodyno“.
Po to mokslininkai išplaukė į atvirus vandenis ir nuleido iš laivo garsiakalbį.
Iš jo jie periodiškai leido minėtą garsą, kad atkreiptų dėmesį – jie buvo skirti kuprotojo banginio patelei, vardu Tvein. Kaip ir buvo galima tikėtis, ji suprato signalą ir pradėjo į jį reaguoti tais pačiais garsais.
Kai mokslininkai padidino arba sumažino intervalą tarp signalų, ji prisitaikė prie jų, o tai įrodo, kad tai nebuvo tik atsitiktinumas.
Mokslininkų nuostabai, patelė bandė bendrauti net tada, kai jie nustojo skleisti garsus.
Tačiau kai jai tapo aišku, kad atsakymo nebus, nuplaukė – tikriausiai kitais savo reikalais. Mokslininkams ir anksčiau pavykdavo taip „susikalbėti“ su gyvūnais. Tačiau šis eksperimentas yra unikalus, nes bendravimas truko rekordiškas 20 minučių.
Mokslininkai tikisi, kad tai tik pradžia. Galbūt būsimuose eksperimentuose jie galės įrašyti kitų gyvūnų rūšių „žodžius“ ir su jais bendrauti taip pat.
Gali susiklostyti ir taip, kad mokslininkai sukurs vertėją, kuris leis bendrauti su mūsų augintiniais ir net derėtis su laukiniais plėšrūnais. Šiandien tai skamba kaip kažkas iš mokslinės fantastikos, tačiau prieš dešimt metų net neįtarėme, kad atsiras neuroniniai tinklai, galintys atsakyti į bet kurį mūsų klausimą. Visgi dirbtinis intelektas (DI) jau čia ir sprendžia problemas, kurios buvo beveik neišsprendžiamos.
Gali būti, kad DI sąraše jau pirmame dešimtuke įrašytas ir vertėjas iš gyvūnų kalbos.
