Justas Jasėnas: Vėlinių kryptimi

• Sekundė
• Justas Jasėnas
• Panevėžys
• 2024.11.01 10:00

Gaila ir labai ilgu. Gaila tų, kuriuos mylėjome, su kuriais kalbėjome, mokėmės gyventi. Gaila sustojusio gyvenimo – lyg kokio tako ar žingsnių. Dabar, kai labai reikia, kai taip trošku, tenka apsiprasti, kad taip, kaip buvo, jau niekada nebebus, nebepasikartos. Sudaužytos sekundės virpa ir mes drauge virpame galvodami.

Justas Jasėnas

Vadokliuose prie Juodžio

Lengvai lingavo

Sūpavos valtelė vėjyje

Vandenų pačiame vidury

Prie pat kranto priplaktą

Dabar užmačiau

Prie epitafijos Smilgių kapinėse

Išplėšė Dievas

Paskutinį kalendoriaus lapelį

Žiūri žmogus

Ar gyveno nebesupranta

Liko stovas su datomis

Praeidami sakė – gyveno

Šilaičių ir Pašilių kryptimi

Tupinėja senutės stotelėje

Ir vis kuičiasi savo ridikiuliuose

Krapštosi šiurena o neberanda

Iki dugno išverčia o nebėr

Dar gerai būtų buvę

Lipkit greičiau

Šoferis nebeištvėręs subaubia

Kiek ponių laukti turėsiu

Gi pasakiau – kita tamstų stotelė – kapai

Atsiminiau Ramygaloje būdamas

Teka Upytė

Per Ramygalą ramią

Iš jos vaikystėje tempdavau vandenį

Gėlėms ant protėvių kapo palaistyt

Taip kvapnios

Užimdavo kvapą chrizantemų galvelės

Baltos vienintelės tokios

Lapkričio geliančiam gruode

• Sekundė
• Justas Jasėnas
• #eilės
• #Justas Jasėnas
• #Vėlinės