-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Moksleiviams ir studentams atostogų metas – dar ir galimybė užsidirbti pinigų.
Septyniolikametė Kamilė šią vasarą nusprendė taip ir išnaudoti: kartu su drauge įsidarbino vienoje miesto gamybinių įmonių.
Kadangi joje turės praleisti dar dvi savaites, mergina pageidavo, kad laikinoji darbovietė nebūtų atskleista. Tačiau apie kitką kalbėjo atvirai: šie pusantro mėnesio, kai kasdien keliauja į darbą, buvo vieni sunkiausių jos gyvenime.
„Jau norėjau mesti darbą anksčiau, bet darbdaviui pažadėjau, kad kažkaip ištempsiu iki liepos pabaigos“, – sako.
Nors pirmasis atlyginimas viršijo minimumą, darbo rinkos naujokei tai menka paguoda.
„Turėčiau labai džiaugtis, bet daugiau nebegaliu – sukandusi dantis kasryt keliuosi į darbą“, – prisipažįsta paauglė.
Kamilės teigimu, darbas prie konvejerio jai per sunkus: reikia ne tik palaikyti tempą, bet ir nešioti sunkias dėžes.
Nuo tokio krūvio dienos pabaigoje net kojos nebeklauso, o rankų oda nuo dezinfekcinių priemonių sutrūkinėjo iki kraujo.
Tačiau labiausiai ją nuo darbo atgraso kitų kolegų požiūris į laikinus darbuotojus, ypač senbuvių priešiškumas.
„Pradėjusi dirbti čia supratau, kad svarbu ne tik pats darbas, bet ir kolektyvas, – sako Kamilė. – Nuo seniau čia dirbantys kolegos, užuot mums, naujai įdarbintiems, padėję ir paaiškinę, koneveikia ir vis prikaišioja, kad nieko nesugebame.“
„Nors galėjau dirbti dar ir rugpjūčio mėnesį, čia nebegrįšiu niekada. Taip, savų pinigų užsidirbti smagu, bet ne tokia kaina“, – teigia mergina.
Miesto Savivaldybė darbdaviams moka net darbo užmokesčio kompensacijas už vasaros metu įdarbintus jaunuolius, tačiau net ir ši priemonė ne visuomet atveria kelius į darbo rinką.
Kamilė, net ir būdama nepilnametė, darbą vasarai susirado savarankiškai. Tačiau jau ne vienus metus Savivaldybė įgyvendina jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, kuri padeda darbdaviams ir jaunimui vienas kitą atrasti.
Šioje programoje dalyvaujantys darbdaviai dargi gauna už kiekvieną įdarbintą jaunuolį kompensaciją. Už visu darbo krūviu įdarbintą jauną žmogų (14–29 metų) per mėnesį gali būti kompensuojama 300 eurų, už įdarbintą jaunuolį, turintį negalią, per mėnesį kompensuojama 400 eurų. O pramonės įmonei už visu darbo krūviu įdarbintą darbingą jaunuolį arba jaunuolį su negalia per mėnesį kompensuojama 50 proc. minimaliosios mėnesinės algos, tai yra 462 eurai.
Kaip teigė Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti jaunimo reikalų koordinatorės pareigas Goda Voveriūnaitė-Kaminskienė, jie šiai programai skyrė 25 tūkst. eurų. Bet visai neseniai pasirašyta sutartis ir dėl papildomų 10 tūkst. eurų iš valstybės dotacijų, todėl praėjusią savaitę paskelbtas papildomas kvietimas.
Kiek už šias lėšas bus galima padėti jaunuolių įsidarbinti, anot specialistės, sunku pasakyti, mat dalis jaunųjų darbuotojų meta darbus neišdirbę viso laiko.
„Kaip pastebime iš ankstesnių metų praktikos, gana dažnas atvejis, kuomet jaunuolis išreiškia pageidavimą dirbti liepos ir rugpjūčio mėnesius, bet realiai išdirba tik mėnesį ar dar mažiau. Jau dabar yra pora jaunuolių, kurie planavo dirbti du mėnesius, bet išėjo iš darbo anksčiau laiko. Tų pinigėlių atlieka, tad galime skirti kompensaciją kitiems darbdaviams“, – komentavo Goda Voveriūnaitė-Kaminskienė.
Ar visi darbdaviai gaus darbo užmokesčio kompensacijas už jaunuolius, priklausys ir nuo paraiškų skaičiaus.
Pavasarį, kai skelbtas pirmasis kvietimas, buvo pasirašyta 51 sutartis. Kiek bus dabar pretenduojančių į darbo užmokesčio dotacijas, dar sunku vertinti.
Praėjusiais metais taip pat liko šiai programai skirtų nepanaudotų lėšų.
„Seniau būdavo daugiau norinčiųjų, nei turėdavome tam lėšų, – prisimena Goda Voveriūnaitė-Kaminskienė. – O šiemet susiklostė situacija, kai pinigų yra, bet nėra, kas norėtų pasirašyti tokias sutartis. Jaunuolių, norinčių per vasarą padirbėti, tikrai netrūksta, – nėra darbdavių, norinčių juos įdarbinti.“
Darbdaviui, pasinaudojusiam darbo užmokesčio kompensacija, jaunuolio įdarbinimas kainuoja gerokai mažiau. Be to, laikinai įdarbintas jaunuolis atostogų gali išleisti nuolatinius darbuotojus. O ir jaunam žmogui tokia darbinė patirtis neįkainojama – leidžia įgyti įvairių kompetencijų ir galbūt lengviau pačiam atrasti, kokio darbo jis norėtų ar nenorėtų.
„Manau, tai abiem pusėms naudinga patirtis, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių nemaža dalis verslų tokių darbuotojų vasarai nenori“, – konstatuoja G. Voveriūnaitė-Kaminskienė.
Maitinimo verslą turinti panevėžietė, sutikusi kalbėti tik tokiu atveju – jeigu nebus atskleista jos tapatybė, „Sekundei“ pasakojo jau porą metų atsisakanti įdarbinti nepilnamečius ar ką tik mokyklas baigusius jaunuolius. Nors anksčiau tokių darbuotojų turėdavusi ne po vieną.
Anot moters, maitinimo versle papildomų rankų reikia nuolat. Ypač vasaros metu, kai ne tik tenka atostogų išleisti darbuotojus, bet ir yra daugiau įvairių išvažiuojamųjų renginių, žmonės vakarus leidžia lauko terasoje. Tik kad patirties neturintis jaunimas – savotiška loterija, kurioje jai, deja, dažniau nesisekė nei sekėsi.
„Turėjau gal porą mergaičių, kurių darbštumu ir veiklumu be galo džiaugiausi. Bet visais kitais atvejais buvo daugiau vargo nei naudos. Daugelis jaunuolių dirba tik tada, kai prie jų stovi ir vis primeni, ką reikia padaryti. Jeigu jau įdarbinai nepilnametį, reikia įdarbinti ir auklę jam“, – ironizuoja verslininkė.
Pasak pašnekovės, pikta, kai skiri žmogų pamokyti jauną darbuotoją, eikvoji tam laiką, energiją, bet jau po savaitės ar kitos tas pareiškia išeinantis, nes neva darbas per sunkus ar visai nepaliekantis laiko „pačilinti“ su draugais.
„Auga tiktoko karta, kuri nori solidaus atlyginimo, bet ne darbo, nori liaupsių ir pagyrų, nors neįdeda jokių pastangų“, – tiesiai sako verslininkė.
Tad jos išsigelbėjimas vasarą – dar aktyvūs senjorai, kurie sutinka padirbėti mėnesį ar du. Esą vyresniosios kartos požiūris į darbą visai kitoks, šiems žmonėms nereikia stovėti už nugaros ar bijoti, kad vieną dieną tiesiog nebeateis į darbą.
Bendrovės „Povydė“, valdančios restoraną „Vasaris“ ir „BLUE Gastro“, direktorė Miglė Gruzdenė teigia, kad į jaunuolių įdarbinimą jie pirmiausia žiūrintys kaip į ateities investiciją, o ne siekį užkamšyti darbuotojų trūkumo problemas.
Matematiškai skaičiuojant, jokios patirties neturinčių jaunuolių įdarbinimas didelės pridėtinės vertės realiuoju laiku nesukuria. Tačiau yra tikimybė užsiauginti puikų darbuotoją ateityje.
„Turime palaikyti jaunimą, – mano M. Gruzdenė. – Jeigu jaunimas tik nori, mes, darbdaviai, turėtume suteikti visas galimybes save išbandyti darbinėje veikloje. Mąstysime trumparegiškai – nieko neturėsime.“
Pagal Savivaldybės remiamą jaunimo vasaros užimtumo programą bare „BLUE Gastro“ padavėju darbuojasi vienas jaunuolis. Pasak verslininkės, reikia daug laiko ir energijos, kad jokios patirties neturintis jaunas žmogus galėtų aptarnauti klientus. Tačiau klientai, matantys, kad tai vos karjerą pradėjęs darbuotojas, atlaidžiai žiūri į tam tikras aptarnavimo klaidas.
„Taip, jis nedirba kaip senbuvis, negalės užtikrinti tokios aukštos aptarnavimo kokybės kaip profesionalas, visi tą suprantame. Bet juk visų pradžia panaši. Bent jau tie jaunuoliai, su kuriais teko mums bendrauti, išties atsakingi žmonės“, – tikina M. Gruzdenė.
Daugelis šių jaunuolių, pasak jos, prisipažįsta nesitikėję, kad ir padavėjo darbas galintis būti toks sunkus. Todėl trumpa vasaros darbinė patirtis tiems žmonėms suteikia be galo svarbių gyvenimiškų pamokų.
„Vasaros darbas jaunuoliams leidžia suprasti, ar tas darbas jiems, ar jie norėtų toliau tęsti mokslus, ar galbūt ieškotis kito darbo“, – sako verslininkė.
