Jaunimas nemiega – rūpi Panevėžys

Jaunimas nemiega – rūpi Panevėžys

Panevėžietės Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinės Smiltės Paipulaitės neįmanoma nepastebėti, o jos darbai kalba patys už save. Ji, aktyvi visuomenininkė, savanorė, savo laiką ir jėgas atiduoda tam, kad jaunam žmogui būtų gera gyventi mūsų mieste.

Nuo šių metų rugsėjo vidurio S. Paipulaitei teko naujos pareigos – dabar ji yra Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė. Vienas svarbiausių dalykų jai einant šias pareigas – savanorystė, įtraukianti kuo daugiau veiklaus Panevėžio jaunimo.

Šių metų Jaunimo apdovanojimuose Metų proveržio statulėlę pelniusi Smiltė su komanda aktyviai atstovauja Panevėžio miesto bei rajono moksleiviams – diskutuoja kartu su mokinių savivaldų nariais apie jų poreikius ir matomas problemas, organizuoja įvairias įtraukiančias švietėjiškas veiklas – paskaitas, diskusijas, akcijas, iniciatyvas.

„Skatiname visokeriopą jaunimo užimtumą, prisidedame prie ekologijos ir tvarumo vystymo gimtajame Panevėžyje. Komandos nariams tenka diskutuoti apie mokinių poreikius kartu su Savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus, Jaunimo reikalų tarybos ir įvairių kitų institucijų atstovais bei išsakyti lūkesčius. Siekiame tikslingo ir kokybiško jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo mieste“, – pasakoja Smiltė.

Pasak Smiltės, tėveliai tikėjo, kad tik išbandydama kuo daugiau veiklų dukra atras savo pašaukimą.

Net šiuo sunkiu koronaviruso pandemijos laikotarpiu S. Paipulaitė nesėdi sudėjusi rankų – inicijuoja nuotolinius susitikimus, stengiasi motyvuoti komandą laiką leisti prasmingai ir produktyviai.

„Tikiu, kad tik kažką darydami – dalindamiesi, kalbėdami, veikdami – sukursime palankią aplinką augti jaunajai kartai“, – sako jaunoji visuomenininkė.

Pokyčiai motyvuoja

Smiltė įsitikinusi, jog visiems vienaip ar kitaip įtaką daro šalia esantys ar atsirandantys žmonės, visa aplinka. Anot jos, natūralu, jog žmogus nuolat nori tobulėti ir daryti aplinką patrauklesnę tiek sau pačiam, tiek šalia esančiam bendraminčiui. Ne išimtis – ir ji pati.

S. Paipulaitė užaugo apsupta veiklių, gabių ir darbščių žmonių. Jos veiklumui įtakos neabejotinai turėjo ir drąsus, pokyčių norintis Panevėžio jaunimas.

Per pastaruosius kelerius metus gimtajame mieste jai teko susidurti su unikaliais kūrėjais, aktyviais nevyriausybinių organizacijų atstovais bei nuomonės formuotojais, teikiančiais vilties vieną dieną Aukštaitijos sostinę išvysti dar modernesnę, siūlančią labiau įtraukiančias kultūrines bei jaunimui aktualias užimtumo programas.

„Esu ekstravertė. Pokyčiai, kuriuos matau šiuolaikinėje visuomenėje, suteikia daug motyvacijos tobulėti ir tęsti savo veiklą, į ją įtraukiant ir Panevėžio moksleivius. Neblėsta noras prisidėti prie gimtojo miesto pokyčių, kad galėčiau didžiuotis, jog užaugau Panevėžyje“, – teigia S. Paipulaitė.

Rūpi gimtasis miestas

Pasak S. Paipulaitės, jaunimą šiandien galime skirstyti į pasyvų ir aktyvų. Tai lemia skirtingi požiūriai, ateities planai ir vizijos. Anot jos, tarp jaunuolių daugėja motyvuotų, turinčių tikslų, kūrybingų žmonių. Jiems aktualios tampa ekologijos, švietimo, užimtumo, lytinio ugdymo problemos.

Akimirka iš LMS renginio.

„Mums, dabartiniams Panevėžio moksleivių lyderiams, itin rūpi miestas bei moksleiviams suteikiamos galimybės kurti, mokytis, vystyti savo talentus ir gebėjimus. Ir patys stengiamės prisidėti prie tų galimybių kūrimo“, – kodėl ėmėsi lyderystės, kalba Smiltė.

S. Paipulaitei garbė atstovauti Panevėžio moksleiviams. Ši veikla jai yra neatsiejama saviraiškos forma – ir širdžiai mielas darbas, ir laisvalaikis vienu metu.

„Visada sakau, kad vienas lauke – ne karys. Matydama vis daugiau jaunų žmonių, prisidedančių prie Panevėžio pokyčių, motyvuoju save būti viena iš jų, siekti geresnio rytojaus, telkti ir vienyti moksleivius bendrai veiklai“, – sako Smiltė.

Erdvės saviraiškai

Paklausta, ar Panevėžys yra ta vieta, kur jaunam žmogui gera gyventi, kurti, S. Paipulaitė teigia, jog ją džiugina, kad Aukštaitijos sostinėje veikia net dvi jaunimo veiklą itin palaikančios organizacijos – Panevėžio atviras jaunimo centras bei Atvira jaunimo erdvė. Šiose vietose, pasak jos, visi turi galimybę atsiskleisti, kurti, pramogauti, dalyvauti renginiuose, susipažinti, taip pat įgyvendinti idėjas ar net išbandyti naująsias technologijas.

Visgi, S. Paipulaitės manymu, nors vis daugiau jaunimo aktyviai įsitraukia į siūlomas veiklas, susiduriama su išorinės komunikacijos stoka.

„Renginių, organizacijų bei veiklų mūsų mieste netrūksta, tačiau jaunuolių, kuriems tai būtų aktualu ir įdomu, informacija nepasiekia dėl prasto ar netinkamo viešinimo“, – mano pašnekovė.

Mažais žingsneliais ilgą kelią

Kalbant su tokiais kaip Smiltė, visuomet kyla klausimas, iš kur toks užsidegimas, entuziazmas veikti. Ji sako visada buvusi labai aktyvi, niekada neatsisakydavo padėti ar įsitraukti į naujas veiklas.

Savo pirmus savanorystės darbus Smiltė pradėjo kaip Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centro narė. Kartu su kitais moksleiviais prisidėjo prie padalinio veiklų organizavimo gimtajame mieste, savanoriavo įvairiuose masiniuose renginiuose. Netrukus iniciatyvi mergina tapo šios komandos programų komiteto koordinatore. Nors tai buvo atsitiktinis pasiūlymas, jis tuo metu labai sudomino. Tai buvo tarsi žingsnis į priekį, nes tuo metu S. Paipulaitei viskas buvo nauja – nauja gimnazija, nauji žmonės, daug minčių sukosi galvoje.

„Patekau į veiklių žmonių aplinką, o tai man pasirodė labai savita ir priimtina. Supratau, kad noriu prisidėti, mokyti ir motyvuoti jaunus žmones įsitraukti į savanoriškas veiklas. Nesumeluosiu sakydama, kad prieš metus net nebūčiau pagalvojusi, jog mažais žingsneliais pradėtas kelias gali taip toli nuvesti“, – dabar džiaugiasi S. Paipulaitė.

Smulkmeniška planuotoja

S. Paipulaitė ir vaikystėje buvo viena tų, kurios visur pilna. Aktyvi ir smalsi mergaitė augo apsupta dėmesio ir meilės. Tokia aplinka jai padėjo tapti tuo, kas yra dabar. Smiltė pasakoja, jog vaikystėje buvo labai įdomu stebėti, mėgdžioti suaugusiuosius. Su šeima daug keliaudavo, tad turėjo galimybę pažinti įvairias kultūras, išmokti prie jų prisitaikyti.

„Nors nuo mažų dienų pajutau potraukį knygoms, aktyvios veiklos nebuvo nustumtos į šalį. Tėvai tikėjo, kad tik išbandydama kuo daugiau veiklų, atrasiu savo pašaukimą“, – prisimena S. Paipulaitė.

Smiltė svarsto, jog dėl to užaugo komunikabili, atsakinga, pareiginga, gal net truputį per griežta sau. Smulkmeniškai viską planuoja ir stengiasi laikytis grafiko. Ramybę ir atsipalaidavimą jai teikia knygos, kelionės ir sportas.

„Degu jaunatvišku maksimalizmu pakeisti nusistovėjusius standartus. Drąsiai išbandau naujas, dar neatrastas veiklas“, – sako Smiltė.

Šiuo metu S. Paipulaitė vienuoliktokė. Kitąmet po brandos egzaminų mergina pasiryžusi krautis lagaminus studijoms. Net neabejoja, jog ir studijuodama liks aktyvi visuomeniniame gyvenime.

„Savanorystė yra puikus būdas plėsti akiratį bei augti kaip asmenybei. Noriu tikėti, kad po kokių penkerių metų sugrįšiu namo, o visų mūsų sudėtos pastangos, kai buvome moksleiviai, atsispindės Panevėžio mieste bei jo jaunimo veikloje“, – viliasi Smiltė.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų