Panevėžio jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Ignas Janeliūnas.

I. Janeliūnas: ar moksleiviai liko išgirsti?

I. Janeliūnas: ar moksleiviai liko išgirsti?

 

Balandžio 26-ąją Vyriausybė priėmė sprendimą, jog miestų ir rajonų savivaldybėms bei mokyklų administracijoms paliekama teisė spręsti, kaip mokslo metus užbaigs jų moksleiviai. Po tokio sprendimo atsivėrė didelė nesusipratimų ir abejotinų sprendimų žaizda.

Suteikta pasirinkimo teisė ne tik supriešino savivaldybių administracijas, moksleivius, jų tėvus ir mokyklas, bet ir sukėlė chaosą karantino suvaldymo ir ugdymosi procese. Žinoma, tiek patys moksleiviai, tiek jų tėvai, tiek mokyklų bei savivaldybių administracijos turėjo savo požiūrį. Tačiau šioje situacijoje iškyla bene svarbiausias klausimas – ar patys moksleiviai, kaip esminė švietimo sistemos grandis, liko išgirsti?

Dar prieš lemiamą Vyriausybės posėdį Lietuvos moksleivių sąjunga bei jos valdyba Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto ministrams bei ministrei pirmininkei pateikė poziciją, atspindinčią LMS vienijamų mokyklų mokinių savivaldų ir pavienių moksleivių nuomonę apie grįžimą prie mišraus ugdymo. Sprendžiant iš visuomenėje girdimų atgarsių, moksleiviai kategoriškai pasisakė prieš. Deja,Vyriausybei priimant sprendimą į bendrą Lietuvos moksleivių poziciją nebuvo tikslingai atsižvelgta.

Vyriausybė leido nuo gegužės 10-osios į mokyklas grįžti 5-11 klasių moksleiviams, o kartu ir patvirtino, kad grįžtantiesiems tose savivaldybėse, kur viruso protrūkis šiuo metu išlieka didžiausias, pakaktų periodiškai atlikti greituosius COVID-19 antigeno testus. Šis sprendimas atvėrė kelią net ir nepakankamus testavimo bei skiepijimo pajėgumus turinčioms savivaldybėms atnaujinti kontaktinį ugdymą, likus vos daugiau nei mėnesiui iki mokslo metų pabaigos.

Daugeliui šis sprendimas sukėlė nemažai abejonių. Jis atspindi visuomenėje puikiai žinomą principą, jog lengviau yra ne pačiam išgryninti idėją ar atlikti darbą, o jo naštą perkelti kitiems. Tapo įdomu, kaip su tokiu paskirtu iššūkiu susidoros gimtasis Panevėžys?

O Panevėžio miesto savivaldybė su iššūkiu susidorojo taip, kaip tikriausiai buvo tikėtasi pačios Vyriausybės. Buvo sušauktas ne vienas skubus mokyklų direktorių pasitarimas, atliktos mokinių tėvų apklausos. Be to, net pats LMS Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centras per gerą pusdienį surengė Panevėžio 5-11 klasių moksleivių apklausą dėl grįžimo prie mišraus ugdymo.

LMS Panevėžio MSIC apklausa parodė, kad net 82 proc. Panevėžio miesto ir 76 proc. Panevėžio rajono 5-11 klasių moksleivių nori mokslo metus užbaigti namuose. Apklaustieji taip pat įvardijo pagrindines priežastis, dėl kurių nenori mokslo metų baigti kontaktiniu ar mišriu būdu. Pirmiausia, staigus grįžimas į ugdymo įstaigas gali neigiamai paveikti pasiekimus ir emocinę sveikatą. Nuotolinis mokymasis suformavo naujus įpročius, kuriems pakeisti reikėtų bent mėnesio ar dviejų. Nuotolinis ugdymas leidžia jaunuoliams būti savo laiko šeimininkais. Moksleiviai taip pat nerimauja, jog dauguma pamokų bus skirtos atsiskaitymams, o ne naujų temų dėstymui ar žinių spragų taisymui. Todėl LMS Panevėžio MSIC pateikė poziciją Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, pasisakydamas prieš 5-11 klasių moksleivių grąžinimą prie mišraus ugdymo.

Kyla susirūpinimas, jog visiškai suvaldyti mokinių srautus ir išvengti kontaktų bus praktiškai neįmanoma. Tikėtina, kad padaugės viruso atvejų, užkratas gali išplisti ne tik tarp mokinių, bet ir jų šeimos narių. Juk moksleivių namuose gali būti ir neskiepytų artimųjų.

Įvertinę keliamas grėsmes ir atsižvelgę į apklausų duomenis, mokyklų direktoriai ir Savivaldybės administracijos atstovai iš dalies atsižvelgė į moksleivių nuomonę. Progimnazijoms suteikta teisė nuspręsti pačioms, o gimnazijose bent jau iki gegužės 21-osios moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu. Jau kitą dieną sekė mokyklų direktorių įsakymai, jog jų mokyklos mokslo metus užbaigs nuotoliniame mokyme.

Ar Panevėžio miesto savivaldybė turėjo kitokį pasirinkimą? Tikriausiai ne, nes jei Panevėžys būtų pasekęs Ukmergės, Marijampolės bei Vilniaus pavyzdžiais ir iškart nutaręs mokslo metus baigti namuose, neatsižvelgiant į vyraujančias nuomones, būtų kilusi dar didesnė priešprieša tarp miesto valdžios ir moksleivių bei jų tėvų. Ir visa tai būtų įvykę dėl esminės problemos: kodėl Vyriausybė leido moksleiviams grįžti į mokyklas, o Savivaldybė iškart šią galimybę panaikino? Būtų pasipylę pasipiktinusių tėvų skambučiai ir laiškai, reikalajauntys sprendimą keisti ir atsižvelgti į jų nuomonę. Dėl šios priežasties buvo siekiama į Vyriausybės perduotą iššūkį pažiūrėti labiau strategiškai ir surasti bendrą kompromisą.

Galų gale ne vienos mokyklos administracija, po įvykusių pasitarimų su kolegomis bei suvokusi daugumos moksleivių ir jų tėvų požiūrį, nusprendė dar labiau nekiršinti bendruomenės ir pritarti jos poreikiams. Tačiau sprendimo naštą nuo Vyriausybės pečių perduodant savivaldybėms ir mokykloms, buvo sukelta daug nereikalingų emocijų ir kivirčų. Ar išties reikėjo tokio sudėtingo sprendimų priėmimo proceso, kai galutinis nuosprendis galėjo būti priimtas nacionaliniu lygmeniu?

Dauguma moksleivių gali džiaugtis, jog jų mokyklų administracijos priėmė jų nuomonę atitinkančius sprendimus, tačiau tai buvo pasiekta per ilgas bendrų kompromisų paieškas ir prieštaravimus. Toks necentralizuotas sprendimų priėmimo procesas valstybėje ne tik supriešino visuomenę, tačiau ir privertė suabejoti svarbiausių institucijų gebėjimu kontroliuoti padėtį. Papildomų iššūkių sukėlimas smulkesnėms struktūroms neatnešė siekto geresnio rezultato. Tad dabar belieka tikėtis, jog tokios svarbos klausimai ateityje bus sprendžiami sutelkiant suinteresuotas šalis nacionaliniu mastu, taip užtikrinant tinkamą daugeliui aktualių sprendimų priėmimą. Belieka tikėtis, kad laikui bėgant moksleivių geranoriški siekiai ir ambicijos liks dar labiau išgirstos ir įtrauktos į įvairiapusį švietimo klausimų sprendimą.

Ignas Janeliūnas yra Panevėžio miesto savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, LMS Panevėžio MSIC vicepirmininkas

Komentarai

  • …ir ar iš viso bereikia mokyklų? ,,moksleiviai įprato būti savo laiko šeimininkais“. Kyla klausimas apie socialumo, pilietiškumo ir pareigos ugdymąsi…Aukštosiose t.p. Ir kas, ir kaip toliau?

  • Mokiniai nerimauja, kad reikės atsiskaityti už laiką praleistą už ekrano, parodyti kiek išmoko, todėl nenori kontaktinių pamokų? Gėdingas pasiteisinimas

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų