-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Perėjus prie naujos tvarkos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba susiduria su nemažai iššūkių, tačiau tai yra natūralu. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus J. Maciejevskio, bet kokie pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų: „Turime naujus darbo ir pagalbos vaikams bei šeimoms metodus, remiamės į vieningas vertybes ir darbo principus, ir tai jau yra daug.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius J. Maciejevskis.
Svarbiausia, kad pereinant prie centralizuotos sistemos nė akimirkai nebuvo sustojusi vaiko teisių apsaugos sistemos veikla, budėjo specialistai, nedelsdami reagavo į signalus“. Tam, kad vaikų teisės būtų kuo geriau užtikrintos, vaiko teisių specialistų komanda nuolat pildosi. Šiuo metu tarnyboje dirba 443 darbuotojai, jie veikia visoje Lietuvoje. Jei kur pajėgumų dar trūksta – įsijungia gretimų teritorijų komandos. „Vargu ar galima būtų kalbėti, kad vaikų netekčių nuo šiol būtų išvengta, bet pasirinktas kelias mus kreipia to link. Dabar ypač aktualu tai, kad visi dalyvaujantys procese, tarnybos specialistai, savivalda, policija ir kiti, nepamestų bendro tikslo – padėti vaikams ir šeimoms, reaguoti ir bendradarbiauti. Noriu pabrėžti, kad visuomenė aktyviai įsijungusi, vis mažiau toleruoja pastebėjusi galimus vaiko teisių pažeidimus ir mus nuolat informuoja. Į visus šalies piliečių pranešimus reaguojame. Nulinė tolerancija bet kokiam vaiko teisių pažeidimui – tokia yra tarnybos pozicija“, – tvirtina tarnybos vadovas.
Vaiko teisių skyriai visoje Lietuvoje šiandien veikia centralizuotai, anksčiau savivaldybės tvarkėsi pačios. Pasak J. Maciejevskio, centralizuota sistema daug efektyvesnė, leidžianti pasiekti aukštesnę kokybę: „60 savivaldybių reiškia 60 skirtingų tvarkų per visą Lietuvą. Rezultatas – skirtingas suvokimas, kaip reikėtų tą vaiko teisių apsaugą užtikrinti, taip pat, kaip reikia vertinti vaiko situaciją. Be abejo, kai kurios savivaldybės su ta funkcija tvarkėsi išties neblogai, tačiau būta ir tokių, kur, būkime nuoširdūs, pokyčių tikrai reikėjo. Vienos rankos reiškia vienodą standartą visiems, aukštesnę atsakomybę. Be to, teisinė vaiko teisių apsauga atskirta nuo socialinės vaiko apsaugos, t. y. nuo pagalbos vaikui organizavimo. Teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota, o socialinė vaiko apsauga išliko pavaldi savivaldybėms.“
Dar viena svarbi naujovė – į pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus reaguojama nedelsiant, ir dieną, ir naktį, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atsirado mobiliosios komandos, susidedančios iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Komanda, paėmus vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, vyksta į šeimą, organizuoja pagalbą vaikui ir šeimai, teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su vaiku ir jo tėvais atvejo vadybininkui. Atvejo vadybininkas vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą teikiančius specialistus, koordinuoja savivaldybėje teikiamas paslaugas, kad būtų padėta vaikui ir jo tėvams.
Daugelis nuogąstauja, kad, sustiprinus vaiko teisių apsaugą, vaikai bus lengva ranka paimami iš šeimų, padaugės iš šeimų paimamų vaikų. Tačiau, pasak J. Maciejevskio, pertvarkos tikslas jokiu būdu nėra vaiko atskyrimas nuo šeimos: „Dirbame ne tam, kad atimtume vaikus iš šeimos, o tam, kad padėtume šeimai tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Mūsų tikslas – apsaugoti vaiką, ir jeigu jam savo aplinkoje nesaugu, kyla pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tada taip, vaikas paimamas, tačiau iškart pradedamas darbas su šeima, kad ji pajėgtų tinkamai rūpintis vaiku ir jam būtų saugu grįžti.“
Net ir paėmimo atveju, anot tarnybos vadovo, pirmiausia ieškoma galimybės vaiką apgyvendinti pas jam emociškai artimus žmones, pas giminaičius, jeigu jie geba tinkamai juo pasirūpinti, arba kitus, emociniais ryšiais su vaiku susijusius, asmenis: „Svarbu tai, kad visi vaiko teisių specialistai vadovaujasi vienodais veiklos principais ir vaikas iš šeimos paimamas tik tada, jeigu vaiko situacija įvertinta pagal keturis rizikos veiksnių kriterijus, o ne vadovaujantis subjektyviu požiūriu.“
Vaiko teisių specialistai, prieš paimdami vaikus iš jiems nesaugios aplinkos, nuodugniai įvertina situaciją. Specialistai vertina su vaiko funkcionavimu susijusius rizikos veiksnius, su tėvų funkcionavimu susijusius rizikos veiksnius, taip pat rizikos veiksnius, susijusius su tėvų įgūdžiais ir jų bendravimu (santykiais) su vaiku, bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko socialine aplinka. Kiekvienas iš šių keturių kriterijų vertinamas pagal tam tikrus elementus ir tik nustačius grėsmę vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai, priimamas sprendimas paimti vaiką iš šeimos.
Direktoriaus teigimu, svarbu tai, kad atsirado standartas, per kiek laiko turi būti reaguojama į gautą signalą: „Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, jeigu gaunamas pranešimas apie smurtą prieš vaiką, smurtą artimoje aplinkoje, reaguojama per ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu gaunami pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bet nesusijusius su smurtu, tuomet reaguojama vėliausiai per tris darbo dienas. Bet kokiu atveju specialistai reaguoja kaip įmanoma greičiau, ypač, jei gaunamas signalas apie grėsmę vaiko gyvybei.“
Svarbiausia, pasak J. Maciejevskio, kad ir visuomenė, žmonės būtų pilietiški ir, įtarę galimą grėsmę vaiko saugumui, sveikatai, nenutylėtų, nebūtų abejingi ir praneštų, o tai galima padaryti ir anonimiškai.
Vaiko teisių apsaugos specialistų, dirbančių jūsų gyvenamoje teritorijoje, kontaktus rasite tarnybos svetainėje www.vaikoteises.lt. Visą parą, taip pat švenčių, poilsio dienomis, pastebėjus galimą grėsmę vaiko saugumui, raginame pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112, policija nedelsiant susisieks su budinčiais vaiko teisių apsaugos specialistais.
