Be bažnytinių knygų, į panevėžiečių archyvarų rankas taip pat pakliuvo ir kitų įdomių rankraščių. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Istorijos pėdomis per bažnyčias

Istorijos pėdomis per bažnyčias

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Kokias paslaptis slepia senosios bažnytinės knygos?

Jas akylai saugantys kunigai sako, kad jokių – šiuose rankraščiuose tikslūs faktai iš parapijos gyvenimo. Tačiau juose įamžinta istorija sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio.

Tūkstančiai egzempliorių

Atversti knygą, kurioje savo ranka rašytą įrašą kunigai paliko dar XVII amžiuje, – kažkas ypatingo. Apima jausmas, kad prieš akis atsiveria to meto paprastų žmonių gyvenimai: jų atėjimas į pasaulį, krikštas, santuokos įžadai ir galiausiai mirtis.

Iš pirmo žvilgsnio tai – tik datos ir pavardės, tačiau kartu žmogaus, giminės, viso kaimo ar miesto istorija.

Tokią Panevėžio apskrities praeitį būrys savanorių Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo patalpose užpernai vasarą stengėsi atverti platesniam visuomenės ratui.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (LVAT) prieš trejus metus ėmėsi didelio projekto, kurio metu užsimota suskaitmeninti visas šalies bažnyčiose likusias metrikų knygas. 2016 metais susitarta su septyniomis Lietuvos vyskupijomis, kurios leido archyvarams pasiskolinti tūkstančius jų saugomų leidinių su parapijiečių gimimo, santuokų bei mirties įrašais.

Į senus dokumentus saugančią tarnybą Panevėžyje buvo surinkta ir pristatyta per 1 600 senesnių nei šimto metų Panevėžio vyskupijos bažnytinių knygų. Jos čia atvežtos iš 51 bažnyčios.

Panevėžyje per pusantro tūkstančio senesnių nei šimto metų Panevėžio vyskupijos bažnytinių knygų, surinktų iš 51 bažnyčios, savanorių entuziastų buvo nuskenuotos ir suskaitmenintos. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Panevėžyje per pusantro tūkstančio senesnių nei šimto metų Panevėžio vyskupijos bažnytinių knygų, surinktų iš 51 bažnyčios, savanorių entuziastų buvo nuskenuotos ir suskaitmenintos. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Panevėžys nusiskenavo

Visą vasarą savanoriai tokius leidinius skenavo ir skaitmenino. Kai kurių bažnytinių dokumentų būklės būta itin prastos – netinkamomis sąlygomis dūlėję dar XVII–XVI amžiuose rašyti rankraščiai buvo per ilgą laiką gerokai aptrūniję. Tačiau juose tyrinėtojai rado ir labai įdomių daiktų: atvirukų, laiškų, senų pinigų kupiūrų.

Be bažnytinių knygų, į archyvarų rankas taip pat pakliuvo ir kitų įdomių rankraščių. Atvežtas originalus vyskupo Motiejaus Valančiaus lietuvių kalba parašytas raštas, XIX amžiaus gydomieji receptai, bažnyčių statybos brėžiniai, santuokos liudijimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Neįtikėtiną radinį projektui pateikė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje dirbę statybininkai. Kaip tik tuo metu šioje bažnyčioje vyko remontas ir darbininkai pastogėje aptiko 22 į dėžę suslėptas XX amžiaus metrikų knygas.

Šis Krekenavos parapijos paveldas jau buvo labai trapus ir archyvo darbuotojas jį išgabeno kolegoms į Vilnių. Kai netrukus dokumentai grįžo į Panevėžį, 12 jų nuskenuoti nebepavyko.

„Tos knygos liko nerestauruotos, – apie netikėtas radybas pasakojo Krekenavos klebonas daktaras Gediminas Jankūnas. – Šiuo metu jos jau perduotos ir saugomos Panevėžio vyskupijos kurijos archyve.“

„Manau, po bazilikos stogu tie įrašai atsidūrė, kai sovietinė valdžia savinosi bažnytines knygas. Pastarosios buvo suslėptos ne vienoje vietoje ir paskui visų pamirštos“, – pridūrė dvasininkas, kurio vadovaujama bažnyčia iki šių dienų turi sukaupusi daugiau nei 130 metrikų knygų. Projekto metu nuskenuotos 117.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Rūsyje laukė lobis

Krekenavos bazilikoje bažnytines knygas dar iki projekto aktyviai vartė ir skaitmenino tokios istorijos gerbėjas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys iš Panevėžio Vytenis Bagdonas.

Šis jaunas vyras pagal profesiją tyrėjas, biocheminės analizės specialistas, bet savo laisvalaikį mielai leidžia kapstydamasis po savo ir kitų giminių istorijas. Valandų valandas gali vartyti senus dokumentus ir braižyti genealoginius medžius.

„Krekenavos bazilikos rūsyje aš pats aptikau daugiau paslėptų knygų“, – sako pašnekovas, taip sužinojęs, jog Krekenava savo rašytinę istorija bažnyčioje išsaugojo nuo pat 1638 metų. Nuo šios datos čia registruoti apylinkėse gyvenusių ir krikštytų žmonių metrikai. Susituokusiųjų – nuo 1653-iųjų, o mirusiųjų – nuo 1753 metų.

„Tarp ankstyviausių įrašytų krikštų galime rasti bajorų Daunoravičių, Dijakevičių, Domaševičių, Giedraičių, Juchnevičių, Kareivų, Koryznų, Liutkevičių, Raicevičių, Petlinskų, Proscevičių, Žongolavičių giminių krikštytus vaikus. Kai kurios šių bajorų giminės aprašytos ne tik Henriko Senkevičiaus istoriniame romane „Tvanas“ – jų dokumentų randama ir Lietuvos valstybės istoriniame archyve esančiuose bajorų fonduose“, – priduria smalsumo nestokojantis istorijos tyrinėtojas.

Neįtikėtiną radinį rekonstruojamoje Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje aptiko statybininkai – atlikdami remontą, pastogėje pastebėjo 22 į dėžę suslėptas XX amžiaus metrikų knygas. Greičiausiai jos čia atsidūrė sovietmečiu. P. ŽIDONIO nuotr.

Neįtikėtiną radinį rekonstruojamoje Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje aptiko statybininkai – atlikdami remontą, pastogėje pastebėjo 22 į dėžę suslėptas XX amžiaus metrikų knygas. Greičiausiai jos čia atsidūrė sovietmečiu. P. ŽIDONIO nuotr.

Nupūtė dulkes

Iki projekto jam taip pat teko dulkes nupūsti nuo bažnytinių knygų Karsakiškio bei Geležių parapijose. Jose, pasak pašnekovo, XIX amžiuje buvo registruojami tik gimimai ir mirtys, o visos santuokos vykdavo Subačiaus arba Panevėžio bažnyčiose.

„Šiuo metu Karsakiškyje galime rasti nuo 1806-ųjų iki 1859 metų rašytas gimimų ir nuo 1835-ųjų iki 1885 metų – mirčių knygas. Geležių bažnyčioje yra išlikę 1827–1830, 1830–1838, 1840–1848, 1851–1858 metų gimusiųjų įrašai. Čia savo šaknų gali ieškoti Pauliukų, Skupų, Sarapų ir Vidugirių giminės“, – kitiems genealogijos mėgėjams pataria V. Bagdonas.

Ramygalos Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje šis vyras metrikų rado nuo pat 1778-ųjų.

Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aptikti 1888 metų gyventojų surašymo dokumentai. Juose minimos Baltušnikų, Blynų, Sargautų pavardės – pasak Vytenio, XIX amžiuje išskirtinai būdingos tik Raguvos ir Miežiškių apylinkėms.

„Verta paminėti Naujamiesčio bažnyčios archyve rastą Upytės Šv. Karolio Boromėjaus krikštų su 1 285 įrašais knygą, apimančią 1773–1814 metus. Jos viršelyje nurodomas numeris 5, greičiausiai reiškiantis, kad jau surašyta penktoji Upytės bažnyčioje knyga“, – įdomiausius faktus vardijo panevėžietis.

„Archyvo duomenys yra atsakingai saugomi. Juk tai individualaus žmogaus asmens duomenys ir jų dalinti bet kam negalime.“

Klebonas V. Bloškis

Daugiau žinomų metrikų knygų, siekiančių XX amžių, Upytės bažnyčioje, pasak pašnekovo, neišliko. Vėliau tokią dokumentaciją itin saugojo ilgametis Naujamiesčio kunigas Jonas Jurgaitis (1917–1997).

„Naujamiesčio bažnyčioje genealoginiams ir istoriniams tyrimams išsaugota per 70 knygų, apimančių laikotarpį nuo 1721 metų iki 1900-ųjų. Čia galime rasti daug Klikūnų, Lėpų, Mikalajūnų ir Leščinskų giminių“, – išskiria V. Bagdonas.

Smilgių Šv. Jurgio bažnyčios archyvuose tyrinėtojas rado nuo 1713 metų išlikusių krikštų knygų. Parapijos gyventojų surašymai čia atlikti 1884-aisiais ir 1900 metais.

Neišliko Miežiškių Švč. Mergelės Marijos ir Velykių Šv. apašt. Andriejaus bažnytinių archyvų.

Tyrinėtojas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys Vytenis Bagdonas Krekenavos bazilikos rūsyje aptiko amžius skaičiuojančių bažnytinių knygų. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Tyrinėtojas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys Vytenis Bagdonas Krekenavos bazilikos rūsyje aptiko amžius skaičiuojančių bažnytinių knygų. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Prisikapstė iki bokso

Be minėtų bažnyčių Panevėžio rajone, Vytenis išnaršė ir gretimų rajonų bažnyčias. Jis pervertė Pušaloto, Pumpėnų seniausius metrikus.

O nuo 1821 metų archyvus saugančioje Subačiaus parapijoje Kupiškio rajone panevėžietis surado savo paties giminės šaknis.

„Jau seniai susidomėjau šeimos, giminės istorija ir nuo paauglystės ėmiau klausinėti artimųjų, ką jie žino, fiksuoti, sudarinėti genealoginį medį. Metrikų knygos bažnyčiose man atskleidė labai daug informacijos“, – pasakoja 31-erių biologas.

V. Bagdonas išsiaiškino, kad jo giminėje buvo tiek bajorų, tiek ir paprastų valstiečių. Tačiau garsiausias iš jų, be jokių abejonių, tarpukario sporto įžymybė, dukart pasaulio bokso čempionas Edis „Beibas“ Riskas.

Šiuo slapyvardžiu pasivadinęs Henrikas Pilkauskas gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet jo šaknys veda link Panevėžio, į Kupiškio rajone esantį mažą Stračnių kaimelį šalia Subačiaus.

Bokso legendos giminaičiai iki šiol manė, jog jų venomis teka lenkiškas kraujas, o V. Bagdono tyrimai atskleidė: Edis „Beibas“ Riskas buvo jo prosenelio pirmos eilės pusbrolis.

„Pilkauskų giminė – tai mamos linija. Jos pradžią atsekiau iki 1702 metų, kai Padvarninkų kaime karaliui priklausančioje žemėje gyveno karališkieji valstiečiai – mano protėviai“, – į tolimą praeitį nusikelia pašnekovas.

Po maro, kalbinto vyro duomenimis, 1735-aisiais Pilkauskai kėlėsi į Kupiškio rajoną. Čia nuo 1881 metų iki 1889-ųjų Rusijos caras tiesė geležinkelį, tad V. Bagdono protėvių sodyba, tikėtina, trukdė statyboms, ir savininkai iš valdžios gavo piniginę išmoką. Taip tapo dar stambesniais valstiečiais. Ši giminės linija, pasak palikuonio, prisidėjo statant Stračnių koplytėlę, prieš kurią buvo ir palaidota. Taip pat rėmė Subačiaus bažnyčios statybą.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Seniausių net neliečia

Pastarosios archyvus Vytenis išnagrinėjo ir perfotografavęs suskaitmenino taip pat dar prieš archyvarų projektą. Čia tokią istoriją kompiuteryje dabar saugo vietos klebonas Vidmantas Bloškis.

„Dar anksčiau minint dešimties metų Panevėžio vyskupijos jubiliejų, kunigų buvo paprašyta sutvarkyti bažnytines knygas, pildytas klebonų nuo 1923-iųjų iki 2016 metų. Turėjome susumuoti, kiek per tą laiką buvo sutuokta, pakrikštyta, palaidota – mes tą ir padarėme“, – teigia pats Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigas.

Prieš aštuonerius metus paskirtas į Kupiškio rajoną jis teigė pirmiausia ėmęsis viso šito archyvo. XIX amžių siekiančios bažnytinės knygos čia esą buvo sudėliotos bet kur ir bet kaip. Teko jas tvarkingai surūšiuoti ir sudėti į tam skirtą spintą. Seniausius, prasčiausios būklės dokumentus sukrovė į atskirą dėžę – jų stengiamasi neliesti.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Bet kam nedalija

Žmonės, anot klebono, dažnai užsuka į Subačiaus parapijos bažnyčias prašydami pavartyti tokius istorinius leidinius. Ir prieš porą dienų iki pokalbio su žurnalistais dvasininkas pasakoja sulaukęs svečio, kuris prašė patikslinti seniai mirusio giminaičio mirties datą iš visai netoli esančio Subačiaus miestelio Švč. Trejybės bažnyčios knygų.

„Tas žmogus paprasčiausiai norėjo atnaujinti įrašą ant mirusiojo paminklo kapinėse. Ant akmens matėsi tik vardas, pavardė ir viena data – 1887-ieji. Aiškinamės, ar tai jo mirties, ar gimimo metai“, – apie bažnytinių knygų skaitytojus pasakoja V. Bloškis.

Kunigas vartyti bažnytinių knygų lengva ranka bet kam neleidžia. Tam esą nustatyta tvarka.

„Archyvo duomenys yra atsakingai saugomi. Juk tai individualaus žmogaus asmens duomenys ir jų dalinti bet kam negalime. Jei kas nors prašo tokios informacijos, pirmiausia reikalaujame tapatybės dokumento ir paaiškinimo, kokie giminystės ryšiai sieja su metrikose ieškomais asmenimis“, – teigia pašnekovas.

Jam pačiam bažnytinės knygos – tai tiksli dokumentacija, kurią jis iki šiol pildo. Tačiau ir klebonui įdomi XIX amžiuje užfiksuota informacija tokiuose leidiniuose. Anuomet, be faktų apie žmogaus gimimą, krikštą, santuoką, dar būdavo aprašytos jaunųjų šeimos. Būdavo svarbu įrašyti, kuo užsiima tuoktų parapijiečių tėvai.

Skirtingai nei kitose parapijose, Subačiaus bažnytinėse knygose gana dažnai minimos Breivių, Kopūstų, Mičiūdų, Stašių, Šateikų ir Žukų pavardės. Šių giminių genealoginius medžius galime atsekti iki XVIII amžiaus vidurio.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Projektas baigiasi

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (LVAT) 2018 metais pradėtas projektas suskaitmeninti ir taip ateities kartoms išsaugoti visas išlikusias bažnyčių knygas dar nebaigtas. Šiuo metu specialistai triūsia Telšių vyskupijoje.

Jau suskaitmeninta daugiau nei 5 000 bažnytinių knygų iš visos Lietuvos

„Projektas baigsis spalio 31-ąją dieną. Šiuo metu vyksta paskutinės, Telšių vyskupijos bažnytinių knygų skaitmeninimas“, – informavo LVAT Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Zilnys.

Jau dabar dalį archyvarų nuskenuotų dokumentų iš bažnyčių galima rasti internete. Tačiau projektui pasibaigus visa ši informacija esą bus pasiekiama kiekvienam naujai pertvarkytoje svetainėje.

Įdomūs faktai

  • Bažnyčia kunigus metrikų knygas pildyti įpareigojo 1563 metais.
  • Pirmoji krikšto metrikų knyga pasaulyje rasta Krokuvoje, ji rašyta 1578-aisiais.
  • Seniausia Lietuvoje aptikta bažnytinė knyga siekia 1599 metus.
  • 1710 metais Lietuvoje siautėjo maras, kuris nepalenkė ir kunigijos, tad tais metais metrikų rašymas daugelyje parapijų buvo nutrūkęs.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų