-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pastatų su langinėmis Lietuvoje nėra daug. Tačiau, žiūrėk, kur nors nuošalesnėje gatvelėje ar kaimo sodyboje akį netikėtai gali patraukti ši išskirtinė namo puošmena – kai kur net drožiniais, ornamentais išrašyta.
Tiems, kuriems dailių langinių vaizdas kelia malonius jausmus ar šiltus prisiminimus, reikėtų nuvažiuoti į Rokiškį. Ten tokio grožio galima prisižiūrėti į valias. Mieste gražiausiais raštais ištapyta net keli šimtai langinių. Jos jau tapo miesto ženklu ir savotiška galerija po atviru dangumi.
Kiekvieną vasarą – štai jau trylika metų iš eilės Rokiškyje rengiami langinių tapymo plenerai, o šių susibūrimų metu tapytojų atlikti darbai – spalvingos langinės papuošia vieną ar kitą miesto pastatą.
Šiųmetis pleneras prasidėjo šią savaitę – kol kas dar vyksta pasiruošimo darbai. Pirmąją dieną plenero dalyviai apžiūrėjo pastatą, kuriam teks tapyti langines, ir mintyse bei popieriuje dėstė būsimus vaizdus.
Rokiškėnai ir miesto svečiai langines pamatys per miesto šventę rugsėjo mėnesį – tuomet vyks iškilmingas naujųjų langinių pristatymas.
Šių plenerų sumanytojas, organizatorius ir dalyvis Rokiškio jaunimo centro dailės mokytojas, tapytojas Arūnas Augutis sako, kad šį kartą langinės papuoš pačiame miesto centre, prie bažnyčios esančius parapijos namus. Kai dirbtuvėse langinės bus baigtos tapyti, jas pakabins ant pastato pirmo aukšto langų.
Piešinių ant šių langinių tema – sakralinė. Tapytojai dar neatskleidžia savo sumanymų, bet jau dabar darosi įdomu sužinoti, kokiais vaizdais išsilies menininkų mintys ir fantazija, kas ilgus metus džiugins rokiškėnų ir miesto svečių akis bei širdis.
Plenero dalyviai apžiūri namą, kurio pirmo aukšto langus netrukus papuoš jų tapytos langinės. T. Šiaudinio nuotr.
Šių metų langinių tapymo plenero dalyviai – dėstytojas iš Šiaulių Arūnas Uogintas, tapytoja rokiškėnė Sigita Klemkaitė, moksleivė Emilija Klemkaitė, neseniai Dailės akademijoje magistrantūrą baigusi vitražininkė Eglė Kurlavičienė ir pats organizatorius A. Augutis.
Jis primena, jog sumanymas rengti tokius plenerus buvo įgyvendintas drauge su projekto organizatore Nida Lungiene. Intensyviai dirbant, kviečiant į plenerą įdomius menininkus langinės jau tapo vienu iš patraukliausių miesto bruožų. Jomis domisi miesto svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Langines savo filmui apie Europos langus filmavo net iš Japonijos atvykusi grupė.
Paskaičiuota, kad per pirmuosius plenerų veiklos 10 metų buvo ištapytos 292 langinės, daugiau kaip pusė iš jų dar ir restauruotos. Plenero dalyviai tapė ir duris, ir kraičio skrynią, namams gamino vėjalentes, lėkius, antlangius, polangius.
Tapytomis langinėmis papuošti Rokiškio Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatvių bei Rokiškio rajono Antakriaunio, Jurgiškių, Kamajų, Margėnų, Bajorų, Juodupės, Salų, Šetekšnių namai. Beje, Rokiškyje tapytomis langinėmis pasipuošę ir Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, esantys „Menų namai“.
Tapytos langinės puikiai laikosi – pirmųjų, prieš trylika metų išpuoštų, restauruoti dar neprireikė.
Kažkada langinės atlikdavo apsauginę funkciją. Ir Rokiškyje, ir kituose miestuose bei miesteliuose parduotuvių, įstaigų pirmuose aukštuose savininkai langines kabindavo ir nakčiai uždarydavo saugumo sumetimais. Miestelėnai taip pat jas kabindavo nuo prašalaičių saugoti, be to, ir lango stiklas labai brangus buvo. A. Augutis sako, kad žvelgiant į senąjį liaudies tikėjimą, langas, kaip slenkstis, buvo riba tarp savojo ir svetimo pasaulio. Šiapus saugu, o už lango žmogaus tyko įvairūs pavojai, gamtos stichijos. Tad langinės dar labiau užtikrindavo namų saugumą.
Šiandien langinės – papildoma estetinė namo eksterjero detalė, suteikianti unikalumo, originalumo. O Rokiškyje entuziastų dėka langinės išgyvena renesansą – jos tapo šiuolaikinių namų dalimi.
Viskas prasidėjo nuo minties pagyvinti pagrindinės Rokiškyje – Respublikos gatvės vaizdą. Dauguma joje stūksančių medinių namų statyta tarpukario metais, atrodė labai nešiuolaikiškai.
Ta gatve bene dešimt metų pėsčiomis eidamas į darbą, A. Augutis atkreipė dėmesį, kiek daug joje pastatų su langinėmis. Tačiau tie pastatai, švelniai tariant, keistokai atrodė. Aptrupėjusiais dažais, nublukę namai, nekarpomos gyvatvorės, kiemai pilni įvairiausių pašiūrių, sandėliukų. Po truputį išsirutuliojo sumanymas pradėti tvarkytis nuo langinių: gal ištapytos langinės galėtų tapti mažyčiu postūmiu seniausiai miesto gatvei atgaivinti.
„Nida Lungienė ėmėsi rašyti projektus, aš organizavau dailininkus ir taip atsirado langinių tapymo tradicija. Kai kurių namų ir langinės buvo apverktinos būklės. Tad jas suremontavome, ištapėme, o paskui jau patys gyventojai ėmė prašyti pagražinti namus. Rinkomės, kad namai būtų mediniai, vengėme plastikinės jų apdailos, tariamės su žmonėmis, kad išsaugotų autentiškus fasadus, autentiškų langų išvaizdą“, – pasakoja A. Augutis.
Dabar ir po centrą pasižvalgius, ir tolyn einant ar važiuojant Respublikos gatve galima pamatyti daugybę pastatų su įvairiausiais motyvais išrašytomis langinėmis.
Plenero dalyvis Šiaulių universiteto dėstytojas A. Uogintas primena: „Žodis „langinės“ lietuvių kalbos žodyne taip apibūdinamos: „Medinės durelės langui iš oro (išorės) uždaryti“.
Aukštaitijoje langinėms būdavo skiriamas bene didžiausias dėmesys iš visų regionų.
Dar 1957 metais išleistoje knygoje „Lietuvių liaudies menas. Architektūra“ iš 42 iliustracijų su langų puošybos elementais – tik septynios priskiriamos kitiems regionams. Visi kiti – aukštaitiški.
Teigiama, kad ši namo eksterjero detalė labai populiari Pamaryje ir Neringoje, ir nors minimoje knygoje nepateikiama būtent Rokiškio krašto dekoruotų ar drožinėtų langinių, bet iliustracijose reprodukuojami visų artimiausių kaimyninių rajonų – Zarasų, Utenos, Kupiškio, Biržų, Pakruojo, Ukmergės, Pasvalio – langinių pavyzdžiai.
Pirmosios langinės Rokiškyje buvo ištapytos 2003 metais. Dar nevykstant plenerams, dailininkas A. Augutis su savo mokiniais ištapė namo Ąžuolų gatvėje langines.
Kiekvienų metų vasarą plenero dalyviai puošia Rokiškį tapytomis langinėmis.
Dabar tapytų langinių yra visur. Nemažai jų ir miesto centre. A. Augutis rodo praėjusių metų plenero metu įgyvendintą savo sumanymą – įdomiais motyvais ištapytas langines. Dvylika šešių langų langinių pasakoja žmogaus gyvenimą nuo jaunystės iki gilios brandos kartu su visais jį lydinčiais palydovais.
Apatinėje langinės dalyje – įvairūs gyvūnai, viršutinėje – paukščiai, taip pat visur esantis indo – molinės puodynės, ąsočio motyvas.
Tapytojai sako, kad imdamiesi darbo jie visada remiasi senaisiais motyvais bei tradicijomis, tačiau erdvės improvizacijai taip pat paliekama daug. Plenero kūrybinis procesas yra kolektyvinis, dailininkai susiskirsto grupėmis ir , priklausomai nuo langinių skaičiaus, vieno namo langines tapo dviese ar net keturiese. Meninio sprendimo ieško visa grupė. Stengiamasi subtiliai laviruoti tarp tradicijų ir šiuolaikinio meno. Meninis sprendimas neatsiejamas nuo bendro sienų, stogo, langų kolorito.
Atsižvelgiama ir į namo savininko pageidavimus. Pavyzdžiui, vieno namo savininkė pageidavo langinių tik su mėnulio vaizdais bei motyvais. Kitiems patinka gėlių ar paukščių motyvai.
O kartais būna ir ypatingų pageidavimų. Vienam rokiškėnui ant savo namo langinių norėjosi matyti piešinius, susijusius su mėgstama Vytauto Kernagio daina. Ant langinės buvo nutapytas ir dainininko portretas.
Pastato paskirtis irgi svarbi. Vieną seną namą miesto centre papuošė visų čia buvusių įstaigų motyvai – mokyklos, daboklės ir kiti.
„Kartais pats savininkas pasiūlo dekoravimo siužetą, koloritą, nors paprastai dailininkui suteikiama visiška laisvė. Sudėtingiau, kai tapomos visos – kartais dvylika ir daugiau – didelio namo langinių ir bendrai kuria trys ar keturi menininkai – tuomet susiderinti sunkiausia“, – sako A. Uogintas.
Ištapytos langinės mieste – tai ne tik dekoras ar namo puošyba. Menininkų pasirinkti motyvai šiuose vertikaliuose paveiksluose atspindi įvairius šalies ar miesto kultūros reiškinius. VI plenere keletas dailininkų tapė langines Žalgirio mūšio jubiliejui pažymėti.
Kūriniai, dekoruoti Lietuvos kariūnų ir kryžiuočių simbolika su senųjų herbų detalėmis ir baltiškais ornamentais, 2010 metais papuošė namo Ąžuolų gatvėje langines.
Turbūt nuosekliausiai baltiškąją ornamentiką plėtojo rokiškietė Sigutė Klemkaitė, dirbusi visuose pleneruose. Ji ir šiųmečio plenero dalyvė.
Ant langinių su užsidegimu ir išradingai tapo ir jos moksleivė dukra Emilija. Pirmą kartą mergaitė savo jėgas išbandė vos dešimties būdama ir nuo to laiko ji plenerui prasidėjus imasi teptuko.
Originalaus renginio dalyviai pasakoja, kad Lietuvoje namai langinėmis pradėti puošti tik XVIII amžiaus pabaigoje.
Neramūs laikai pastūmėjo žmones geriau saugoti savo namus: ant langų uždėti medines lentas ir nuo pašalinių akių, ir nuo smūgių, vėliau lentos tapo langinėmis. Anot dailininko A. Augučio, iš Vokietijos ir Lenkijos atkeliavusios langinės nebuvo laikomos puošybiniu namo elementu, o tik priemone, skirta apsisaugoti nuo nedraugiškų prašalaičių. Langinių užraktas, įtaisytas namo viduje, garantavo, kad iš išorės jų niekas neatidarys.
Lietuviai savo namus lygino su gyva būtybe. Šiaudinis stogas simbolizavo plaukus, durų anga – burną, langai – akis, namo prieangis – nosį. Langinės greitai įsiliejo į šalies tautosaką: žmonės miega užsimerkę, taigi ir namas nakčiai paruošiamas užveriant langines. Tiesa, seniau staliaus darbas buvo brangus, todėl langines turėjo tik pasiturintys gyventojai.
Su langinių puošyba gerai susipažinęs A. Augutis sako, kad galima išskirti keturis tradicinius langinių dekoravimo būdus. Langinės gali būti puošiamos simetriškais geometriniais ornamentais, jų pagrindui naudojamas ir iškilus simetriškas rombo formos reljefas, dažniausiai dažomas kitokia spalva. Langinėms dekoruoti naudojama ir populiari Lietuvoje drožyba, jos dažnokai puošiamos augalinių motyvų drožiniais. Populiariausias Lietuvoje išlikęs dekoravimo būdas – tapybinė puošyba, vaizduojanti stilizuotą pasaulio medį.
Vis dėlto namų dekoravimas langinėmis Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Šiuolaikinės langinės dekoruojamos tradiciniais būdais – spalvotais rombais, gyvybės medžių piešiniais. Pastebimi ir nauji motyvai piešinių siužetuose – stilizuotos žmonių ir gyvūnų figūros. Modernėja ne tik langinių puošyba, bet ir jų naudojimo būdai: originaliai ir šmaikščiai dekoruotos langinės gali būti ne tik namo puošybos elementas, bet ir, pavyzdžiui, reklaminė iškabaUogintas.
Rokiškis langinių puošyboje lenkia visus. Su spalvingomis langinėmis išsiveržęs toli į priekį jis tarsi skatina ir kitų miestų bei miestelių gyventojus nepamiršti tokio svarbaus savo namų akcento – langinių.
