-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokios kūrybinės avantiūros rezultatai eksponuojami kūrybinių duetų parodoje „X: Laisva erdvė“ Panevėžio dailės galerijoje.
„Kasdienybėje patiriamas stresas bei baimės ir troškimų keliama sumaištis dažnai užgožia nepaprastai jaukią vidinę ramybę. Užkraudami savo vidinę erdvę daiktais ar mintimis, patirtimis ar proto šiukšlėmis, kliudome sau sutikti savo tikrąjį „Aš“. Šis chaosas dažnai tampa kasdieniu palydovu, stabdo, naikina, riboja kūrybines galias. Ką tuomet gali pasakyti pasauliui? Juk kūryba – ne tik laisvė, drąsa, bet ir atsakomybė. Leisdamiesi į kūrybinę kelionę turėtume užsiauginti arba išsivalyti vidinę laisvę kiekvienas savyje, išmokti gerbti kito, šiuo atveju, kartu kuriančio žmogaus pasaulį. O gal kaip tik kūryba išlaisvina nuo purvinos rutinos krovinio? Kad ir kokios patirtys iškiltų, leiskime joms vykti, būti, reikštis, pamažu atpažindami tylą, auginančią mūsų viduje laisvą erdvę“, – sako unikalaus meninio projekto idėjos autorius, parodos kuratorius Albinas Vološkevičius.
Anot jo, dviem visiškai skirtingų sričių menininkams kurti bendrą darbą – didelis iššūkis, tačiau dovanojantis neįkainojamą patirtį ir netikėtus, intriguojančius kūrinius meno gerbėjams bei kultūriniam Lietuvos paveldui.
Pirmasis „X“ projektas, įvykęs 2016 metais, buvo skirtas Panevėžio kūrėjams, skatinant jų tarpusavio meninę bendrystę, taip pat turint tikslą juos pristatyti platesniame šalies bei užsienio kontekste. Įgavęs kūrybinį pagreitį, projektas kasmet plėtėsi – prisijungė kūrėjai ir iš kitų Lietuvos miestų, ir kitų šalių.
Projektas „X: Laisva erdvė“ – jau ketvirtasis šio ciklo etapas, pradėtas dar 2019-aisiais ir įsuktas pasaulinių įvykių sūkurio, pažymėto pandemijos.
Be paties projekto iššūkio kurti kartu, menininkai susidūrė ir su tiesioginio komunikavimo sunkumais, įtakotais griežto pandemijos karantino.
Simbolišku pavadinimu kviesdamas kūrėjus išlaisvinti savo vidines kūrybines erdves uždarytų socialaus gyvenimo sienų akivaizdoje, projektas tapo daug gilesnių paieškų šaltiniu.
Šįkart kartu kūrė 18 įvairių meno sričių kūrybinių porų (tapyba, fotografija, keramika, muzika ir kt.), todėl kiekvienas žiūrovas parodose tikrai atras sau artimų kūrinių.
Jie skirtingi tiek temos interpretacijomis, tiek ir formatais bei atlikimo technikomis.
Visi projekto dalyviai skirtingi ne tik raiškos būdais, specialybėmis, amžiumi, patirtimi, bet visus juos vienijo noras kurti bendra tema.
Penkios iš aštuoniolikos porų – grynai panevėžiečių.
Dvi poros latviškos, dar keli mūsų miesto menininkai dirbo su kitų miestų ar šalių kūrėjais: Indrė Stulgaitė-Kriukienė ir Lijana Judickaitė, Eugenijus Marcinkevičius ir Rimvydas Stankevičius, Tomas Rudokas ir Agnė Juršytė, Andrius Repšys ir Liucija Karalienė, Valentinas Pečininas ir Osvaldas Juška, Lilija Valatkienė ir Juozas Lebednykas, Diana Rudokienė ir Ilona Kosabuko, Vilnis Auzins ir Andris Biezbardis, Edvinas Klimas ir Vydmantas Mačiulis, Kasparas Zarins ir Vija Zarina, Vytautas Tallat-Kelpša ir Sigitas Tallat-Kelpša, Sigitas Laurinavičius ir Rimvydas Daužvardis, Mindaugas Juodis ir Aušra Kleizaitė, Audrius Gražys ir Henrikas Gulbinas, Povilas Ramanauskas ir Rosanda Sorakaitė, Artūras Stančikas ir Arūnas Uogintas, Milda Butkevičiūtė ir Giedrius Zaura, Kristina Norvilaitė ir Petras Geniušas. Pastarosios poros darbas – tapybos ir muzikos dermė, kai pianisto P. Geniušo muzika gimdė jo žmonos K. Norvilaitės paveikslą.
„Menininkų porų sukurti darbai – kaip spektaklis, kai nematome repeticijų, bet žiūrime į režisieriaus ir aktoriaus bendro darbo rezultatą. Taip ir čia – už kiekvieno parodos darbo tarsi uždanga stovi labai turtinga istorija“, – sako A. Vološkevičius.
Puoselėjant naujojo Stasio Eidrigevičiaus menų centro idėją Panevėžyje, visi projekto kūriniai dovanojami miestui – būsimojo naujos kartos meno muziejaus kolekcijai pildyti.
G. Kartano nuotraukos
